Studijuojantis ir nuolatinio darbo bei pastovių pajamų neturintis jaunuolis įsigijimo alternatyvos nesvarstys ne tik dėl finansinių priežasčių, bet ir dėl to, kad nežinos, kuriame mieste gaus darbą ir sukurs šeimą. Jauniems žmonėms, kurie dažniau keičia darbą, nuoma yra patrauklesnė alternatyva, leidžianti lanksčiau pakeisti ir gyvenamąją vietą.
Visgi natūralus lietuvių pasirinkimas yra nuosavas būstas – jį turi daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų. Kai kuriose vakarų valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Šveicarijoje, daug mažesnė dalis gyventojų renkasi įsigyti nuosavą būstą, ir ten prioritetas teikiamas nuomai. Tai iš dalies priklauso nuo darbo rinkos galimybių – priešingai nei Lietuvoje, šiose valstybėse yra daug miestų, kuriuose darbo, laisvalaikio ir savirealizacijos galimybės yra itin gausios.
Tačiau šiose už Lietuvą turtingesnėse valstybėse už pasirinkimo nuomotis neretai slypi ir finansinės priežastys – vidutines pajamas gaunantiems gyventojams būstas didmiesčiuose yra sunkiai įperkamas. Tuo tarpu „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas rodo, kad esant dabartiniam palūkanų lygiui vidutines pajamas gaunanti šeima Vilniuje gali įsigyti beveik 70 kvadratinių metrų butą, o galimybės įsigyti būstą Klaipėdoje ir Kaune yra dar didesnės.
Tačiau šiose už Lietuvą turtingesnėse valstybėse už pasirinkimo nuomotis neretai slypi ir finansinės priežastys – vidutines pajamas gaunantiems gyventojams būstas didmiesčiuose yra sunkiai įperkamas.
Vis tik vien aukštas įperkamumas automatiškai nereiškia, kad būsto įsigijimas yra finansiškai patrauklesnis pasirinkimas nei nuoma. Tad kaip palyginti šias dvi alternatyvas?
Šiuo metu Vilniuje vidutinė nuomos kaina siekia 9 eurus už vieną kvadratinį metrą, o vidutinė buto kvadratinio metro įsigijimo kaina – 1500 eurų. Tai reiškia, kad 70 kv. m. buto nuoma per mėnesį kainuotų 630 eurų, o jo įsigijimo kaina būtų 105 tūkst. eurų. Jei žmogus ar šeima turi sukaupę 15 procentų pradiniam paskolos įnašui reikalingų lėšų, taikant šiuo metu esančias vidutines 2 proc. metines palūkanas bei darant prielaidą, kad paskola bus grąžinama anuiteto metodu, jo 25 metų trukmės būsto paskolos preliminari mėnesinė įmoka siektų apie 378 eurus. Taigi, remiantis šiais skaičiavimais, įsigijimo alternatyva šiuo metu būtų gerokai pigesnė nei nuomos.
Žinoma, čia gali galioti ne vienas „bet“. Būtina ne tik turėti sukaupus lėšų pradiniam įnašui, bet ir įvertinti tai, kad vidutinės būsto paskolos palūkanos tokiame žemame lygyje ateinančius 25 metus vargu ar išliks. Vis tik, net jei būsto paskolos palūkanos padvigubėtų – pakiltų iki 4 procentų – mėnesinė tokios paskolos preliminari įmoka siektų apie 471 eurą, ir ji vis dar išliktų mažesnė nei tokio buto nuomos išlaidos (630 eurų).
Tokio buto nuomos ir būsto paskolos aptarnavimo išlaidos susilygintų tik palūkanoms pakilus iki 7 procentų. Tiesa, nėra jokių garantijų, kad bėgant laikui ir didėjant palūkanoms nuomos kainos išliktų dabartiniame lygyje – labiau tikėtina, kad nuoma taip pat brangtų.
Kai kuriems gyventojams nuomos alternatyva patrauklesnė, nes nereikia įsigyti buitinės technikos, baldų ar remontuoti buto, tačiau tuomet tenka susitaikyti su nuomotojo pasiūlyta estetika ir kokybe. Be to, šių išlaidų sutaupymas turbūt neatsveria kito svarbaus niuanso – po 25 metų „palūkanoms pinigus išmetusi“ šeima turi butą, o „nuomai pinigus išmetęs“ nuomininkas turi... ne kažką.
Žinoma, kiekviena situacija yra individuali, ir kiekvieno gyventojo ar šeimos preferencijos – skirtingos. Tačiau visi vienodai gali paskaičiuoti dviejų alternatyvų – būsto nuomos ir jo įsigijimo – finansinius srautus, ir remdamiesi jais, o ne emocijomis, priimti sau ir šeimai naudingiausią sprendimą.
Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
