Geriausiai mums pažįstami nekilnojamojo turto burbulai – vieno didelio burbulo sprogimą Lietuvoje stebėjome mažiau nei prieš dešimtmetį. Kaip pastebėti besiformuojantį nekilnojamojo turto burbulą? Jei kainos kyla greičiau nei gyventojų pajamos ar nuomos kaina, o vis didesnė dalis įsigyjamo turto finansuojama ne nuosavomis, o skolintomis lėšomis – tai jau pavojaus signalas.
Pagal šiuos kriterijus Lietuvos būsto rinkoje situacija išlieka tvari, tačiau pasaulyje vėl matome ne vieną valstybę, kur būsto kainos atitrūko nuo gyventojų galimybių. Svaigius kainų šuolius galėjome stebėti Skandinavijos šalyse, Kanadoje, Australijoje, kai kuriuose Kinijos didmiesčiuose. Vis tik daug kur spartų kainų augimą lėmė ne neracionalūs lūkesčiai, o pasiūlos trūkumas ir didelė paklausa. Kol kas tai išlieka izoliuoti regioniniai reiškiniai, neturintys daug potencialo pavirsti dar viena pasauline krize.
Daugelio obligacijų ir kai kurių akcijų kainos taip pat laikosi nepadoriose aukštumose arba vis šturmuoja naujus rekordus. Šiandien pasaulyje beveik 10 trilijonų JAV dolerių vertės obligacijų pajamingumas yra neigiamas. Kitaip sakant, perteklinė pinigų pasiūla ir jų paklausos trūkumas sukūrė situaciją, kurioje investuotojai ne tik nereikalauja teigiamų palūkanų, bet sutinka neatgauti visų investuotų pinigų. Arba daugelis tiesiog tiki „didesnio kvailio teorija“, teigiančia, kad galima uždirbti net perkant labai pervertintus vertybinius popierius, tol kol atsiranda kas nors pasiruošęs už juos mokėti dar didesnę kainą.
Ne geriau atrodo ir kai kurios akcijų rinkos. Nepaisant to, kad daugelio pasaulio šalių ekonomikų augimas įsibėgėja, o gyventojų ir įmonių lūkesčiai gerėja, pelnų bei akcijų kainų augimui yra ribos. Labiausiai pastaruoju metu kilo sparčiai augančių, bet beveik ar visai neuždirbančių pelno įmonių akcijos. Kodėl „Teslos“ rinkos kapitalizacija viršija „Ford“ ar „General Motors“ kapitalizaciją, nors kiekviena iš jų parduoda bent 10 kartų daugiau automobilių? Nes svarbiausia – lūkesčiai! Netrukus pamatysime ar jie buvo racionalūs, ar labai optimistiški.
Vis tik negalima vadovautis vien lūkesčiais ir ignoruoti, kad, pavyzdžiui, JAV įmonių pelno ir BVP santykis yra netoli istorinių aukštumų, o akcijų kainų ir joms tenkančio vidutinio pelno santykis (angl. CAPE) aukštesniame lygyje buvo tik 1929 ir 1999 metų pabaigoje. Kas sekė kiekvienu iš šių atvejų aprašoma vadovėliuose.
Galiausiai, turime naujausią ir karščiausią turto klasę – kriptovaliutas. Šių metų pradžioje vienas bitcoin nekainavo 1000 JAV dolerių, o nepraėjus nei pusmečiui jo kaina trumpam pasiekė 3000 dolerių. Per du metus jis pabrango 10 kartų, o nuo 2011 metų pradžios – apie 10 tūkst. kartų. Tačiau bitcoin jau nebėra vienintelė plačioms masėms žinoma kriptovaliuta. Dar pernai niekam negirdėtas ethereum per pastaruosius tris mėnesius taip pat pabrango apie 10 kartų.
Dalis kriptovaliutų brangimo yra susiję su augančiu jų žinomumu ir galimybėmis atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Kaip nereguliuojama ir anonimiškumą užtikrinanti atsiskaitymo bei taupymo priemonė ji tampa vis populiaresnė valstybėse, kuriose galioja įvairios kapitalo kontrolės priemonės, o gyventojų ir įmonių galimybės investuoti yra labai apribotos.
Todėl nenuostabu, kad pastarojo kriptovaliutų kainos kilimo šaknys randamos Kinijoje, Indijoje, Venesueloje. Vis tik didžiausia šių valiutų stiprybė yra ir jų silpnybė – jos išlieka pažeidžiamos galimiems vyriausybių bandymams apriboti augančią terpę, kurioje nevaržomas mokesčių vengimas bei atsiskaitymai už nelegalias prekes ir paslaugas.
Tačiau noras atsiskaityti kriptovaliutomis nebuvo pagrindinė svaigaus jų kainos šuolio priežastis. Vis dažniau gyventojai perka kriptovaliutas tik dėl to, kad tikisi jų brangimo. Socialiniuose tinkluose mirga reklamos, raginančios investuoti į šias sparčiai brangstančias naujas turto klases, o žiniasklaidoje galima pamatyti antraščių, prognozuojančių, kad, pavyzdžiui, vienas bitcoin už dešimtmečio kainuos 100 tūkst. ar net milijoną JAV dolerių.
Neracionalūs lūkesčiai ir svajonės greitai praturtėti, sukuria netvarią paklausą ir yra akivaizdus burbulo indikatorius.
Neracionalūs lūkesčiai ir svajonės greitai praturtėti, sukuria netvarią paklausą ir yra akivaizdus burbulo indikatorius. Pasitikėjimas kriptovaliutomis neretai susvyruoja – jau ne kartą matėme kaip per kelias dienas jų kaina nukrenta 20 ar daugiau procentų. Tol kol jos brangsta – visi patenkinti, tačiau prasidėjus didesniems svyravimams gali prasidėti panika, o daugelis entuziastingų pirkėjų tapti išsigandusiais pardavėjais.
Kiekvienas iš besiformuojančių burbulų turi individualių ir subjektyvių priežasčių, bet visiems jiems prisipūsti padėjo itin žemos palūkanos ir perteklinė pinigų pasiūla. Turėdami vis mažiau alternatyvų uždirbti teigiamą grąžą investuotojai perka net, atrodytų, labai brangias akcijas ir obligacijas arba pasuka į egzotiškas alternatyvas. Ir tikisi geriausio. Tačiau daugėja ženklų, kad finansų rinkose formuojasi nauji disbalansai, todėl priimant investicinius sprendimus reikėtų pasikaustyti ne tik entuziazmu, bet ir skepticizmu.
Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas.
