Šiuo metu itin patrauklių investavimo alternatyvų nėra daug. Vyriausybių obligacijos dėl agresyvios centrinių bankų politikos yra nesveikai pervertintos – tai gerai iliustruoja neigiamos jų palūkanos. Daugelio išsivysčiusių šalių įmonių akcijos neatrodo pervertintos, tačiau taip yra tik vertinant dabar jų uždirbamus rekordinius pelnus – pelnams nukritus iki istorinio jų vidurkio, turėtų koreguotis ir akcijų kainos.
Besivystančių rinkų valiutos ir kai kurių įmonių akcijos atrodytų pigios, bet tam yra gera priežastis. Pastaruosius septynerius metus šios įmonės sparčiai didino savo įsiskolinimus, neretai užsienio valiuta, kuria negauna pajamų. Dėl to jos šiuo metu jos yra labai pažeidžiamos ir pelnytai susilaukia skeptiško investuotojų vertinimo.
2016 metais reikėtų investuoti į bėgimo batelius. Tinka ir patys pigiausi, per išpardavimus parduodami su didele nuolaida.
Kai kurios žaliavos taip pat atrodo neįtikėtinai pigios, bet lygiai taip pat akis bado ir tų žaliavų pertekliniai gavybiniai pajėgumai – kol išnyks jų perteklius ir pradės kilti kainos, gali tekti laukti daug ilgiau nei kelis mėnesius. Tai kas lieka?
2016 metais reikėtų investuoti į bėgimo batelius. Tinka ir patys pigiausi, per išpardavimus parduodami su didele nuolaida. Kaštų naudos analizė rodo, kad bėgimas yra viena ekonomiškai efektyviausių sporto šakų – nereikia sporto klubų abonementų, salės nuomos, punktualių komandos narių ar brangių asmeninių trenerių. Vienintelė būtina techninė priemonė yra bateliai.
Skeptikai atkreips dėmesį į tai, kad tokia investicija nepadės sukaupti pakankamai lėšų ilgai ir oriai senatvei. Netiesa. Visų pirma, visai nesportuojant ilga ir maloni senatvė yra mažai tikėtina ateities perspektyva.
Antra, bėgimas yra viena efektyviausių priemonių, leidžiančių ne tik pagerinti kūno masės indeksą ar reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Bėgimas yra ir daug saugių alternatyvų neturintis būdas siekiant sumažinti stresą, tapti kūrybiškesnėmis asmenybėmis ir produktyvesniais darbuotojais.
Tyrimai rodo, kad bėgiojimas, kaip ir daugelis kitų aerobinių veiklų, yra vienas iš efektyviausių metodų, skatinančių bent trijų labai naudingų neurotransmiterių – beta-endorfino, serotonino ir anandamido – sintetinimą žmogaus organizme. Kiekvienas iš jų bei visi kartu jie labai naudingi profesiniame ir asmeniniame gyvenime.
Pagrindinė endorfinų funkcija yra skausmo signalų blokavimas. Be to, jie, kaip ir kiti opioidai, taip pat sukuria ir euforijos jausmą. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios (dažniausiai nesąmoningai) daug žmonių bėgioja net ir neturėdami jokio tikslo – nesiekdami lieknesnio juosmens ar didesnės medalių kolekcijos.
Serotoninas yra geros savijautos, laimės ir valios molekulė. Jei jaučiatės puikiai – dėkokite serotoninui. Jei esate valingas – tai taip pat ne be jo pagalbos. Jo trūkumas slopina žmogaus potencialą generuoti idėjas, iškelti tikslus ir siekti rezultatų, be jo greičiau susierzinama ir prarandama savitvarda. Sunku pervertinti jo svarbą siekiant sėkmingos karjeros ir didesnių pajamų.
Deja, bėgimas neužpildo išsilavinimo spragų ir nepagilina profesinių įgūdžių.
Galiausiai, tik XX amžiaus pabaigoje atrastas anandamidas veikia kanabinoidinius receptorius centrinėje ir periferinėje nervų sistemose. Pastarieji daugiausiai yra susiję su imuninės sistemos veikla – ne paslaptis, kad reguliariai bėgiojantis ar užsiimantys kita sportine veikla serga daug rečiau.
Šiemet Hamburgo ir Heidelbergo universitetų mokslininkai publikavo tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad būtent bėgimo metu išsiskiriantis anandamidas turėjo teigiamos įtakos eksperimento dalyviams – sumažėjo jų jaučiamas nerimas ir padidėjo tolerancija skausmui. Šio tyrimo autoriai mano, kad ne endorfinas, o būtent anandamidas sukuria pasitenkinimo jausmą. Beje, Sanskrito kalba ananda reiškia džiaugsmą, palaimą, pasitenkinimą. Ne vienam sportininkui yra pažįstamas po sunkios ir ilgos treniruotės apimantis palaimos ir euforijos jausmas.
Nemažai rašytojų ir menininkų pripažįsta, kad savo kūrybines galias išlaisvina būtent bėgiodami. Haruki Murakami tvirtino, kad viską apie grožinės literatūros kūrybą išmoko kiekvieną dieną bėgiodamas. Amerikiečių rašytojas ir filosofas Henris Deividas Toro yra sakęs, kad „mano mintys pradeda tekėti, kai mano kojos pradeda judėti“.
Deja, bėgimas neužpildo išsilavinimo spragų ir nepagilina profesinių įgūdžių. Bet jo dėka organizme lengvai susintetintų neurotransmiterių puokštė, išlaisvinanti nuo nerimo ir streso bei išnarpliojanti kūrybinius mazgus, gali labai pakelti visų profesijų atstovų produktyvumą.
Žinoma, turintiems abejonių dėl bėgiojimo įtakos sąnariams tinka ir visos kitos aerobinės veiklos – nuo kalnų dviračių iki šiaurietiško ėjimo ir jogos. Šių veiklių teigiama įtaka beveik tokia pati. Tai nekeičia esmės – geriausia ateinančių metų investicija yra sportiniai bateliai.
Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas
