Panašu, kad į šį susitikimą Kataro sostinėje Dohoje investuotai dėjo nemažai vilčių – nepavykus susitarti naftos kaina iš karto nukrito maždaug 5 procentais. Šis susitarimas galėjo būti svarbus ir dėl to, kad prie tradicinio OPEC kartelio planavo prisijungti ir kitos daug naftos išgaunančios valstybės – Meksika ir Rusija.
Dėl produkcijos įšaldymo dar vasario mėnesį jau buvo susitarusios Saudo Arabija, Rusija, Kataras ir Venesuela. Tačiau derybos žlugo po to, kai Saudo Arabija nesutiko, jog prie susitarimo neprisijungs Iranas. Tuo tarpu Irano naftos ministras tokį susitarimą pavadino juokingu, nes Iranas po sankcijų atšaukimo siekia atstatyti iki sankcijų pritaikymo turėtą gamybos ir eksporto lygį. Kitaip sakant, kova dėl rinkos dalies tebesitęsia ir šalys susitaiko su mažesnėmis kainomis ir prarastomis pajamomis.
Ar šios žlugusios derybos turės ilgalaikių pasekmių? Ne. Gavybos įšaldymas dabartiniame lygyje būtų labiau simbolinis žingsnis, rodantis sugrįžtančią OPEC galią ir norą reguliuoti kainas. Tačiau daugelis susitikime dalyvavusių valstybių dabar naftą išgauna maksimaliais pajėgumais ir turi mažai galimybių juos didinti.
Ypač esant tokioms kainoms, kai investicijos į naftos gavybos pajėgumų didinimą yra gana retas reiškinys. Šių metų kovo mėnesį pasaulyje naujų naftos ir dujų gręžinių skaičius buvo nukritęs iki 1551 – nuo 2014 metų lapkričio sumažėjo 58 procentais. Vien JAV naujų naftos gręžinių skaičius krito beveik 80 procentų.
Kartelinis susitarimas galėjo greičiau subalansuoti pasiūlą ir paklausą bei greičiau kilstelėti kainas, bet balansas bus pasiektas ir kainos pamažu kils ir be tokių susitarimų. Šis procesas jau vyksta – du metus mažėjančios investicijos į naftos gavybą jau turi pasekmių. Pirmiausia gavyba sumažėjo JAV, kur skalūnų naftos gavybos kaštai yra didesni, o telkiniai išsenka greičiau. Tačiau mažiau naftos bus išgaunama ir Kanadoje, Meksikoje, Šiaurės jūroje.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, kovo mėnesį pasaulinė naftos gavyba toliau mažėjo ir jau buvo 1 proc. mažesnė nei praėjusių metų vasarą pasiekto piko metu. Tuomet per dieną naftos buvo išgaunama daugiau nei 2 mln. barelių daugiau, nei jos buvo suvartojama. Dabar šis atotrūkis jau sumažėjo iki mažiau nei milijono barelių per dieną. Paklausai toliau stabiliai augant, paklausos ir pasiūlos balansas naftos rinkoje turėtų būti pasiektas jau antroje šių metų pusėje.
Trumpuoju laikotarpiu dar gali būti didelių svyravimų – ir į abi puses. Rekordinės naftos atsargos bei galimas pasiūlos didėjimas iš Saudo Arabijos ir Irano gali trumpam nuspausti naftos kainą žemyn. Bet galimi ir kitokie siurprizai – vasaros pradžioje OPEC atstovai vėl susitiks ir tuomet galbūt jau sutars dėl pasiūlos apribojimo.
Bet kuriuo atveju, „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad atsižvelgiant į naftos gavybos kaštus ir kritusias investicijas, labiausiai tikėtina, kad kitų metų pabaigoje naftos kaina artės prie 70 dolerių už barelį kainos.
Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas
