Nepaisant to, kad ne vienoje šalyje užsikrėtusių asmenų skaičius yra didesnis nei pavasarį, šiuo metu paguosti ir nuraminti gali tai, kad labai sumažėjo mirtingumas nuo naujojo koronaviruso sukeliamos ligos – COVID-19. Yra nustatyti keletas mažiau sunkių ligos atvejų ir mirtingumą lemiančių veiksnių.
Šiuo metu dažniau užsikrečia jaunesni, mažiau besisaugantys, bet stipresnę imuninę sistemą turintys gyventojai. Dėl fizinio kontakto vengimo, atstumo laikymosi ir kitų saugojimosi priemonių net ir užsikrėtus gaunamos mažesnės viruso dozės, o tai kai kuriais atvejais taip pat padeda organizmui lengviau įveikti ligą. Svarbu ir tai, kad gydytojai ir ligoninės yra geriau pasiruošę kovoti su virusu ir liga, yra naudojami vaistai, kurie bent sušvelnina ligos simptomus.
Labai tikėtina, kad kitais metais efektyvesni vaistai ir skiepai bus prieinami daugeliui gyventojų, todėl viruso ir ligos grėsmė atsitrauks. Tačiau bent jau kol kas šis naujasis koronavirusas iš mūsų gyvenimo niekur nedings, ir jo reikės ir toliau saugotis.
Gyventojų vartojimas – ant bangos
Ekonomikos fronte negalima nepastebėti aiškių pavasario ženklų. Kai kurios šalys, patyrusios staigų ir gilų nuosmukį, labai greitai atsitiesė. Pavyzdžiui, Kinijos ekonomika per pirmąjį šių metų pusmetį ne tik nepatyrė nuosmukio, bet net ir šiek tiek paaugo. Euro zonos ekonomika susidūrė su didesniais iššūkiais, bet ir čia lūkesčių ir ekonominio aktyvumo rodikliai rodo, kad blogiausia jau praeityje.
Labai tikėtina, kad kitais metais efektyvesni vaistai ir skiepai bus prieinami daugeliui gyventojų, todėl viruso ir ligos grėsmė atsitrauks.
Net ir matant naujas viruso bangas, beveik niekur neketinama dar kartą imtis tokių griežtų karantino priemonių. Todėl pirmąjį šių metų pusmetį stebėto itin nemalonaus scenarijaus tikimybė nėra didelė. Tiesa, nieko nedaryti ir atsiduoti likimui turbūt irgi nėra optimali strategija – užsikrečiančiųjų ir sergančiųjų gretoms vis mušant naujus rekordus vertėtų susilaikyti bent nuo masinių susibūrimų ir renginių, kurių, tiesa, pastarąjį mėnesį tikrai netrūko.
Lietuvos ekonomika šiemet sublizgėjo – BVP pirmąjį šių metų pusmetį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė vos vienu procentu. Toks rezultatas per daug nenustebino, nes Lietuva šią krizę pasitiko gerai pasiruošusi. Tai yra, šalyje nebuvo nekilnojamo turto burbulo, gyventojai ir įmonės neturėjo perteklinių finansinių įsipareigojimų ir buvo sukaupę rekordines santaupas, o valstybės finansai buvo subalansuoti.
Iki šiol Lietuvos ekonomikos atsigavimą lėmė teigiami gyventojų lūkesčiai ir entuziastingas jų vartojimas – mažmeninė prekyba pradėjo augti dar nesibaigus karantinui, o rugpjūtį ji buvo net 7,7 proc. didesnė nei prieš metus. Gyventojų vartojimą paskatino ir sparčiai didėjantis užimtumas, tebeaugę atlyginimai, itin žema infliacija ir, žinoma, įvairiausios papildomos socialinės išmokos.
Eksportas pajus pasaulio ekonomikos skatinimo naudą
Vis tik ilgalaikės Lietuvos ekonomikos perspektyvos priklauso ne nuo šalies gyventojų vartojimo, o nuo eksporto, kuris didina mūsų nacionalines pajamas ir perkamąją galią. Su kritusia pasauline paklausa Lietuvos eksportuotojai susidorojo labai neblogai – per pirmuosius septynis šių metų mėnesius prekių eksporto (be naftos produktų) vertė krito vos 2 procentais. Atsigaunantys eksporto užsakymai ir įmonių lūkesčiai rodo, kad daugelio prekių eksportas turėtų augti.
Lietuvos eksportuotojams, tikėtina, padės ir precedento neturintis daugelio vyriausybių ir centrinių bankų atsakas į pandemijos ir karantino sukeltas neigiamas pasekmes. Centriniai bankai greitai sumažino palūkanas, padidino ir didins pinigų pasiūlą ten, kur jos labiausiai trūksta. Didžiosios pasaulio valstybės nesikuklindamos didina biudžeto išlaidas, siekdamos išlaikyti užimtumą ir išvengti bankrotų bangos, o tai turėtų didinti ir iš Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų paklausą.
Vis tik ilgalaikės Lietuvos ekonomikos perspektyvos priklauso ne nuo šalies gyventojų vartojimo, o nuo eksporto, kuris didina mūsų nacionalines pajamas ir perkamąją galią.
Pavasarį dažnai lydi šalnos
Ši ekonominė politika optimizmo įkvėpė ir investuotojams – JAV akcijų kainos dar vasarą pasiekė naujas aukštumas, rekordinį lygį pasiekė ir aukso kaina. Vis tik tai nėra tik optimizmo ir teigiamų lūkesčių rezultatas. Centrinių bankų politika – pinigų spausdinimas – sukuria ne tik didesnės infliacijos riziką, bet ir sukuria prielaidas burbulų pūtimuisi, gali paskatinti neatsakingą ir nutrūktgalvišką investavimą ar tiesiog spekuliacijas.
Šiame kontekste nereikėtų vaikytis madų, tai yra, žavėtis populiariomis ir daug žadančiomis įmonėmis, kurios niekada nedirbo pelningai ir nebūtinai greitai augs. Kai rinkose ir investuotojų galvose vyrauja godumas ir euforija, net ir nedidelę, bet stabilią dividendų grąžą galinčios pasiūlyti įmonės ilgoje perspektyvoje gali būti daug patrauklesnės nei trumpalaikiai herojai.
Paskęsti optimizme taip pat nereikėtų, nes akivaizdu, kad, pavyzdžiui, renginių organizatoriai ar į užsienio turistus orientuoti sektoriai nei šiemet, nei kitais metais džiaugtis dar negalės. Jie turbūt jau dabar turi galvoti apie kitokius veiklos modelius bei alternatyvius pajamų šaltinius.
O ir visiems kitiems nerimą kelti ir problemų sukurti gali ne tik virusas. JAV ir Kinijos ekonominiai bei diplomatiniai santykiai vis labiau šąla, ir nebūtinai pagerės po rinkimų. Primirštas „Brexit“ bent kai kuriems rudenį gali tapti nauju galvos skausmu, taip pat niekur nedingo ir geopolitinės rizikos, kariniai konfliktai, klimato kaita su niokojančiais gamtos reiškiniais bei kiti mažiau žinomi nežinomieji.
Kol kas daugelis ekonominių veiksnių rodo, kad geltonuojant ir krentant medžių lapams turėtume toliau stebėti ekonomikos pavasarį – stabilius gyventojų lūkesčius, augantį vartojimą, atsigaunančias investicijas.
Vis tik, besikartojančios viruso bangos bei kitų rizikų gausa gali kaip šalna pakąsti ekonomikos žiedus. Ekonomikos, kaip ir gamtos pavasaris, gali būti labai neprognozuojamas ir atšiaurus – abejojantiems tuo vertėtų prisiminti, kad šių metų gegužės 12 dieną beveik visoje Lietuvoje... snigo.
Dr. Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
