Ataskaitoje – buvusios kadencijos darbai
Nuo šios kadencijos, įsigaliojus naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymui, meras nebeturi prievolės atskirai teikti Tarybai tvirtinti ir savo veiklos ataskaitą. Ši naujovė turėtų būti itin patogi mūsų merui Arvydui Vaitkui, nes jo ataskaita būtų labai trumpa – teikdamas bendrą savivaldybės ataskaitą jis bent jau gali pasislėpti už tų darbų ir rezultatų, kuriuos iš tikrųjų nuveikė ne ši, o praėjusios kadencijos miesto valdžia.
Tai ir Baltijos-Taikos prospektų estakada, ir Skulptūrų, Malūno parkų atnaujinimas, senamiesčio gatvių kapitalinio remonto darbai, Rumpiškės kvartalo sutvarkymas – visi šie ir daug kitų darbų buvo pradėti ir vyko iki šios valdančiosios daugumos, beliko tik perkirpti atidarymo juostas.
TS-LKD frakcija nepritarė savivaldybės ataskaitai (balsuojant susilaikė), nes šios valdžios pasirinkti prioritetiniai darbai neatitinka ilgalaikės miesto strateginės plėtros planų ir net kelia grėsmę demokratiniam valdymui bei šalies saugumo interesams.
Sustabdžiusi arba nutraukusi visą eilę jau pradėtų ir miestui itin reikšmingų investicinių projektų, valdžia sustabdė ir miesto vystymosi tempus, kurie, nepaisant ištikusių pandemijos iššūkių, tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimo, būtinybės peržiūrėti miesto saugumo pajėgumus ir pasirengimą, praėjusią kadenciją buvo tikrai dideli, o pokyčiai – matomi kiekvienam.
Laikmetis neramus, tačiau miesto gyventojų saugumas, kaip matome, nėra šios valdžios prioritetas. Pasirengimui ekstremalioms situacijoms, krizių valdymui, civilinei saugai šių metų biudžete nenumatyta papildomai lėšų. Priedangų, skirtų pasislėpti esant oro pavojui, pakaktų vos 18 proc. Klaipėdos gyventojų, nors Vyriausybė nurodė didžiųjų miestų savivaldybėms parengti ir sužymėti priedangų bent 60 proc. gyventojų.
Fasadinis rūpestis vaikų sveikata ir saugumu
Nematome mero lyderystės sprendžiant vaikų saugumo mokyklose, narkotikų plitimo problemas. Prevenciniai veiksmai apsiriboja paviršinių narkotikų pėdsakų tyrimais mokyklose. Dėmesio miesto vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų sveikatai bus dar mažiau rugsėjį įsigaliojus naujajai savivaldybės administracijos struktūrai. Nebeliks savarankiškų sveikatos, jaunimo reikalų, sporto skyrių, jie taps kitų skyrių dalimi.
Ne itin pavyksta valdantiesiems įgyvendinti ir vieną pagrindinių jų pačių įvardytų tikslų – įrengti 10 tūkstančių naujų vietų automobiliams statyti. Meras pasigyrė, kad per praėjusius metus pavyko įrengti 650 naujų vietų, kai, palyginimui, praėjusią kadenciją per vienus metus įrengtos 726 vietos.
Savivaldybės biudžetas pernai augo beveik penktadaliu, tad gyventojų lūkesčiai sulaukti ir daugiau kokybiškų viešųjų paslaugų, patogesnės ir švaresnės gyvenamosios aplinkos, naujų poilsio, sporto erdvių yra visiškai pagrįstas. Tačiau ambicijų daugiau nuveikti klaipėdiečių gerovei nematyti. Vietoj to labai aiškiai pamatėme, kiek pastangų skiriama įtvirtinti valdžią, sutelkti sprendimų priėmimo galias vienose (mero) rankose. Tai rodo sprendimas panaikinti daug metų veikusias visuomenines tarybas, kurios suformuotos naujai ir yra tiesiogiai pavaldžios merui, o jose visuomenės atstovai jau nebesudaro daugumos. Nors aiškinama, kad visuomenė įtraukiama į sprendimų priėmimo procesą, realios sprendimų galios jos atstovai neturi.
Netrukus įsigaliosiantys savivaldybės administracijos struktūros pokyčiai atims sprendimų priėmimo laisvę iš skyrių, padidins vadovų skaičių ir išpūs biurokratinį aparatą – ši valdymo kryptis visiškai priešinga tai, kurią pasirinko Lietuva įsigaliojus valstybės tarnybos pertvarkai, taip pat visi didieji miestai ir net savivaldybės įmonės. Valdžios vertikalės sugrąžinimas naudingas tik saujelei vadovų, kaip buvo sovietmečiu, o visiems kitiems darbuotojams, taip pat ir savivaldybėje besilankantiems klaipėdiečiams, tai turės ilgalaikių neigiamų pasekmių – derinimo procesai truks ilgiau, projektų valdymas taps gremėzdiškas ir t.t.
Įsigali autoritarizmas
Nepaisant antrus metus rekordiškai išaugusių biudžeto pajamų, 2023 metais šiai valdančiajai daugumai nepavyko pasiekti pačių užsibrėžtų nedarbo lygio, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, augimo rodiklių. O bendras Klaipėdos miesto kaip gyvenamosios vietovės vertinimas pagal gyventojų apklausas siekė 7,6 balus iš 10, kai buvo užsimota viršyti 8,4.
Kai kalbos apie investicijų, sveikatos, kultūros, bendruomenių svarbą tėra skirtos juostelių kirpimo ceremonijoms, o tikrojoje darbotvarkėje triūsiama siekiant įtvirtinti savo galias, matome tik nublizgintą fasadą. Neregėtos sumos mokesčių mokėtojų pinigų šią kadenciją skiriamos teigiamam mero įvaizdžiui kurti ir bet kokiai kritikai nutildyti. Šito nepriklausomos Lietuvos laikais mūsų mieste dar nėra buvę. Klaipėda žengia į autoritarizmą dideliais žingsniais, o tai, tęsiantis karui Ukrainoje ir nesibaigiant saugumo iššūkiams, yra grėsminga žinia miestui ir visai Lietuvai.
