Kaip kitaip pavadinti pastarojo laikotarpio praktiką, kai skandalingiausius faktus, valstybės pamatus ardančius poelgius paviešinančios publikacijos neturi pasekmių, nepradedami teisminiai tyrimai, neatsiliepia joks kitas laikraštis, joks kitas kanalas? Tokia erdvė – ne erdvė; sykį pagaliu bakstelėjus, liūnas vėl užsiraukia. Net Rolando Pakso apkaltos skandalas nepaskatino valstybės apsivalyti iš esmės. O kur kasdienė normali, sveika gyvybės reakcija? Parlamentarai – lyg šilto pieno į burnas pasisėmę ir laukiantys, kad surūgtų. Mirties (ar mirtinos gėdos?) tyla. Nepasirodo nė skandalo paneigimų, jokių protestų; taip žymesni sistemos prasižengėliai, prisidirbėliai ir uzurpatoriai linkę verčiau „išlaukti“, kad tik nebūtų tolesnių svarstymų ir tyrimų, o paskui lengviau atsidūsta: „proneslo“. Ir neteisės liūnas pūva toliau nė nepupsėdamas.
Priminsiu vieną pavyzdį – publikaciją „Lietuvos žiniose" (2008 11 03) apie galimas aukštų teisininkų intrigas ir pareiginius bandymus papirkti politikus.
Labai suinteresuotieji Aukščiausiuoju Teismu (AT), ar kad Vytauto Greičiaus kaip pirmininko kuo greičiau nebeliktų (juk bandė bjauriai apšmeižti, melavo pačiam prezidentui), ar kad jis būtų pakeistas „saviškiu“, kuris nė nemirktels priešintis teisėjų darbo savivalėms, nuėjo specifiškos „ranka ranką plauna“ korupcijos keliu.
Kaip kitaip pavadinti pastarojo laikotarpio praktiką, kai skandalingiausius faktus, valstybės pamatus ardančius poelgius paviešinančios publikacijos neturi pasekmių, nepradedami teisminiai tyrimai, neatsiliepia joks kitas laikraštis, joks kitas kanalas?
Artūras Zuokas laikraščiui patvirtino, kad jam buvo siūlytas sandėris: tegul tavo frakcija Seime tvarkingai pabalsuoja už V.Greičiaus atleidimą, tuomet „mes“ ir mūsų numatomas būsimasis pirmininkas Jonas Prapiestis maloningai numarinsime tavo bylą. Laikraštis nurodė ir vieną sandėrio tarpininką iš šalies, ir vieną „fokusmacherį“ pačioje prezidentūroje. Į ten ir iš ten eina nurodymai, kas ką turi daryti. Valdančiam kitą frakciją – Viktorui Uspaskichui – esą siūlyta tokia pati „sdielka“ dėl jo kriminalinių problemų, bet jis, apdairiai, spaudai to nepatvirtino. Ką būtų sakęs teisėtvarkai – nežinia. O ar ši apklausė bent A.Zuoką, kuris patvirtino? Berods, neapklausė. Jokio tyrimo, nors kalbama apie nekonstitucinį ir nešvarų aukščiausios teisinės instancijos užvaldymą. Viešasis interesas? Baikit. Matyt, susivokęs prezidentas skubiai atšaukė savo dekretą dėl J.Prapiesčio skyrimo AT pirmininku. Fokusininkė tautai paaiškino, kad prezidentas taip gudriai išdykauja: Seimui atleidus V.Greičių, jis vėl teiksiąs J.Prapiesčio kandidatūrą. Apdrėbė darbdavį, ir nieko. O Seime jau anksčiau buvo pasklidęs negeras šios istorijos kvapas (bene dar nuo ano aukštųjų teisėjų apsimelavimo prezidentui) ir Seimo nariai nesielgė taip, kaip norėta – neatleido V.Greičiaus iš AT pirmininko pareigų. Trūko balsų. Todėl kilo minčių susitarti šešėlyje su kai kurių frakcijų pirmininkais, atsilyginant abipusėmis paslaugomis. Ar negalima?
Atrodo, Lietuvoje, ypač izoliuotos ir niekam neatskaitingos teisminės valdžios lygmenyje, jau viskas galima. Sandėris su politine valdžia, ir galėjom turėti putininės demokratijos vietinį variantą. Beteisė erdvė. Europos teisinės kultūros sostinė.
Apie tai, kaip Lietuvos teismai perrašinėja, tuo būdu įteisindami, neteisėtų NKVD tribunolų nuosprendžius rezistentams, rašyta jau ne kartą. Reikia įstatymo punkto, kad tie okupanto popieriai teisiškai nieko neverti, nes kitaip sveikas juridinis protas neveikia. Esą, jis „neįgaliotas“ veikti. Pasiūlykim, galų gale, tokią pataisą – vieną sakinį. Gal atgausim nepriklausomybę.
O dabar, keičiantis valdžiai ir užgriūvant finansiniam sunkmečiui, atsiskleidė elementari teisminės valdžios nepagarba ir savo valstybės, ir moralės įstatymams. Piniginiai asmeniniai interesai tarsi turėjo abipusiai – juridiškai ir moraliai – signalizuoti: čia teisinis interesų konfliktas, tu privalai nusišalinti nuo sprendimo. Jeigu jau teisėjai to nesupranta, tai ko jie paskui gali norėti iš kitų piliečių? Deja, blogą pavyzdį kadaise davė pats Konstitucinis Teismas (KT), kai apgynė savo algas nuo nedidelio reguliuojančio sumažinimo.
2008 metų gruodžio 15 dieną Vyriausybė posėdyje apsvarstė ir protokole įrašė: „Pritarti nuostatai, kad vienkartinės piniginės išmokos valstybės tarnautojams iš valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos 2008 metais sutaupytų darbo užmokesčio lėšų nebūtų mokamos.“
Krašto apsaugos ministerija iš ankstesnės vadovybės rankų jau buvo spėjusi apsipremijuoti dvidešimčia milijonų. O kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Vilniaus (dviem milijonais) premijavosi ir premijuojasi ligi dabar. Tai valstybės valstybėje.
Vyriausybės kancleris, skirstęs premijas kai kuriems kanceliarijos darbuotojams ir tuo būdu nusėmęs jos kasą ligi pat gruodžio 12- osios, nežinojo, kad poryt Vyriausybė nurodys visiems baigti šią praktiką. Manau, esant jau naujai Vyriausybei, jis tebevykdė buvusios vadovo direktyvą.
Kaip elgėsi teismai? Ne vienas apsipremijavo sumomis per šimtą tūkstančių litų, išdalytų teisėjams. Kiek iš viso, nežino nei Teisėjų taryba, nei Nacionalinė teismų administracija. Ką ji administruoja?
Tačiau kaip tik Teisėjų taryba savo 2008 metų gruodžio 5 dienos nutarimu leido plačiau traktuoti vos lapkritį priimtą Teisėjų atlyginimų įstatymą (praplėtė iki premijavimo už tai, kad kuriame nors teisme buvo neužpildytų etatų!), ir teismų pirmininkai išmokėjo tokias priemokas, taip pat sau, galbūt jau po draudžiančio Vyriausybės nutarimo, protokoluoto gruodžio 15 dieną. O gal suspėjo!?
Vienintelis metų pabaigoje neišmokėjęs premijų nei teisėjams, nei teismo tarnautojams, liko AT. Gal todėl, kad jam tebepirmininkauja nelemtasis V.Greičius. Čia Seimo kaltė.
Tvarką, kad premijas, taip pat ir sau, skiria teismų pirmininkai, vėlgi nustatė Teisėjų taryba. Joje iš 19 dabartinių narių – septyni patys yra teismų pirmininkai, kurie tikriausiai nenusišalino balsuojant dėl teisės skirstyti premijas ir sau. „Vsio zakonno“? Atsiprašau. Tikiuosi, prezidentas turi tų pasibalsavusiųjų ir išsimokėjusiųjų pavardžių sąrašą.
Kadaise, kai vienas ministras, dalyvavęs įstatymo rengimo grupėje, neatsargiai pasirašė po honoraru ir sau, turėjo pasitraukti. Tada buvo Tėvynės Sąjungos ir Krikščionių demokratų koalicija, šio to žiūrėjo.
Beje, o kas apskritai pirmininkauja teismams, kai pasibaigia pirmininko kadencija? Pagal įstatymą, jei prezidentas dar būna nepaskyręs naujo, tai laikinai eidamas apygardos teismo, Apeliacinio teismo arba AT pirmininko pareigas jį pavaduoja buvusio pirmininko paskirtasis arba tiesiog didesnį teisėjo stažą tame teisme turintis skyriaus pirmininkas.
Toks įstatymas, jeigu Lietuvoje būtų įstatymo valdžia; tačiau aukšti teismų pareigūnai jį laužo. Štai bent keturiais atvejais per pastaruosius dvejus metus atleidus apygardų teismų pirmininkus, jų pareigas toliau laikinai ėjo kito, Apeliacinio teismo, pirmininko skirti tie patys teisėjai. Apylinkės teismams panašiai numatyta, bet ne apygardų. Kas tas įstatymas, vyrai! Svarbu gerai išaiškinti.
Kai kada ir įstatyminei kadencijai pasibaigus, kai reikia atleisti, AT skyriaus pirmininkas dar dvejus metus dirba neatleistas (Civilinių bylų skyriuje). Matyt, kam nors brangus asmuo, ir joks buvęs KT pirmininkas nefilosofuoja, ar tai konstituciška.
Taip ir užsiauginom valstybę valstybėje. Teisminę neteisinėje. Uždarą ir apsitvėrusią, silpnoje ir pairusioje. Fundamentas pairęs, valstybės piliečiai, reiktų naujai pamūryti.
