Trys Nepriklausomybės dešimtmečiai problemų sukaupė daug ir jos koncepcijoje įvardintos: vis didėjanti miestų, regionų ir gyventojų atskirtis, emigracijos mąstai ir tuštėjanti, senstanti šalis, švietimo, sveikatos negalia, investicijų ir patrauklumo stoka. Problemos išlieka ir auga, nors visus tuos tris dešimtmečius jas sprendėme proveržiais, naujomis strategijomis, naujomis valdžiomis ir partijomis ir net „judėjimais“ į kažką.
Viešas, bet nematomas Lietuvos ateities scenarijus
Bendrasis Lietuvos planas – Lietuvos ateities scenarijus – nebuvo nagrinėjamas nei vienoje laidoje LRT, apie jį nebuvo nei vieno analitinio straipsnio. Tik klaipėdiečiai visuomenininkai du pastaruosius metus gulė ir kėlė su juo: rašė raštus, memorandumus, organizavo konferenciją, piketus, protestuodami prieš Bendrajame Lietuvos plane numatytą Klaipėdos ir viso pajūrio ateitį. Lietuvos valdžia mandagiai perskaitydavo tuos raštus, kažką pažadėdavo įvertinti. Tačiau viskas liko tik kalbomis ir pažadais. Bendrojo plano dokumentai pagaliau pasiekė Vyriausybės stalą. Ir to nieks nepastebėjo: jokia medija, joks apžvalgininkas.
Tik būrelis sostinėn atvykusių klaipėdiečių visuomenininkų ramiai, santūriai reiškė protestą, kukliai primindami pamirštus pažadus apie darnią miesto plėtrą, teisėtus miestiečių lūkesčius ir teisę į sveiką aplinką sau ir savo vaikams. Teigdami, kad nenori tokio Lietuvos ateities plano, kuriame Klaipėdoje, pačiame mieste, būtų numatoma tarši uosto plėtra. Nenori, kad mieste būtų vystoma tarši uosto krova, o pats uostas plečiamas Melnragėje, taip sunaikinant šią gyvenvietę, keliant visokeriopas grėsmes miestui, Lietuvos paplūdimiams, UNESCO saugomai Kuršių nerijai.
Primityvus verslo grupių biznio planas
Kodėl toks svarbus Lietuvos ateities klausimas rūpi tik keliems visuomenininkams? Atsakymas, manau, yra skaudžiai paprastas: nesubalansuota miesto plėtra, absurdiškai rengiant du bendruosius planus viename mieste, yra ne Lietuvos perspektyva ateičiai, o primityvus verslo grupių biznio planas. Tokia trumpalaike ekonomine nauda siauram savų ratui pagrįstas pagrindinis šalies planavimo dokumentas yra galimai net nusikalstamas verslo planas. Ir jo pasekmės bus visai Lietuvai – ilgalaikės, ženklios, sunkiai prognozuojamos ir gal net nepataisomos.
O kokią ateitis laukia uosto įmonių, kurios bus priverstos plėtoti savo veiklą miesto ribose? Jos jau dabar pasmerkiamos nuolatiniam konfliktui su aplink gyvenančiais žmonėmis, nes jų kroviniai tvindo ir dar labiau tvindys miesto gatves. Apribojimai, griežtinamos veiklų planavimo procedūros bei investicijos į taršos prevenciją jau šiandien uosto kompanijoms kelia nerimą ir tik laiko klausimas kada realiai kirs per konkurencingumą.
Kaip mulkinami klaipėdiečiai
Tuo tarpu miesto meras toliau apgaudinėja miestiečius su dalykinių sąlygų sąvadu, kuris naudingesnis uostui, bet ne miestui, tačiau pristatomas, kaip didžiulė nauda, nors uostas juo sprendžia savo transporto srautų klausimus. Dar daugiau, meras, net nepasitaręs nei su klaipėdiečiais, nei su taryba, įtraukė į sąvadą sąlygą, kad Kuršių nerijos dalis, priklausanti Klaipėdos miesto savivaldybei (Smiltynė) būtų išbraukta iš Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos. Apsaugos reglamentas keisis. Ir uostas galės betonuoti Kuršių nerijos krantus, nes jie erozuos dėl Kiaulės nugaros gal net penkiagubo išplėtimo užbetonuojant ir sujungimo su Klaipėda, gilinant įplaukos kanalą laivams.
Šiame, Vyriausybės jau patvirtintame scenarijuje, deja, net nenumatyta, kaip bus sprendžiamos uosto plėtrą lydinčios problemos.
Liks tik siauras plyšys tarp Nerijos ir tos „nugaros“ seneliui Nemunui vandenis išnešti ir didžiakrūviams laivams praplaukti. O kur dėtis ledų sangrūdoms po žiemos, o kaip žuveliokams į gimtąsias vietas nukakti, ką be jų veiks rusniškiai, Kintų, Priekulės žvejai. Nidoje rūkomos žuvies kvapai tikrai išnyks. Na, gal ir gerai, nes jau dabar rūkyklas reikalaujama uždaryti, nes jos ... gadina orą. Rytinės marių pusės srovė aprims ir sužaliuos, išties bus papuvęs žaliasis proveržis. Vakarinius nerijos krantus gremš naujos srovės, ledai – užbetonuosim, maža bėda. Kaip uosto direkcija sako, tai tik „kanalas“, kokios čia marios ir kokių dar Kuršių?
Barbariška invazija į trapų pajūrį
Kai visas pasaulis kalba apie ekologiją ir dar likusios gamtos išsaugojimą, Lietuva tyliai suplanavo barbarišką invaziją į trapų pajūrį. Į tą zoną, kuri jau šiandien turėtų būti apsaugota ir palikta tik rekreacijai. Toks planas būtų tvaresnis, saugojantis ir naudojantis tą gamtinį resursą, kuris netolimoje ateityje galėtų paversti Lietuvą Europos vasaros sostine. Nes klimatas akivaizdžiai šiltėja, sezonas ilgėja, gamta nuostabiai graži, be to – saugu ir mes, žmonės darbštūs, puikūs. Tačiau toks scenarijus net nebuvo svarstytas. Kol kas gyvenam primityviojo verslo gniaužtuose, kuriems gamta ir tvarūs sprendimai – tai ne šios dimensijos kategorijos.
Šiame, Vyriausybės jau patvirtintame scenarijuje, deja, net nenumatyta, kaip bus sprendžiamos uosto plėtrą lydinčios problemos: dar didesnė tarša, gyventojų emigracija iš miesto, svetimšalių darbuotojų atvykimas, jų integracija, socialinių problemų sprendimas ir kitos, su tuo susijusios, bėdos.
Vienas narsus klaipėdietis – architektas Edmundas Benetis – net išdrįso dalyvauti ministerių posėdyje. Jaudindamasis ministrus auklėjo ir ragino atkreipti dėmesį į daromas klaidas naujame dokumente, siūlė dar neskubėti ir nepritarti tam valstybės naujam, bet destruktyviam keliui. Nepaisant to, visi mūsų ministrai, sutartinai – bendru sutarimu – pritarė. Tiesa sakant, kilo abejonė, ar tikrai suprato, ką daro ir ypač, pasimetęs Aplinkos ministras, kuriam tenka atsakomybė už mūsų gamtos ateitį.
Paskutinis taškas Vyriausybėje bus uždėtas gruodžio 11 dieną, tvirtinant Klaipėdos uosto bendrąjį planą. Nes trauktis nebėra kur – maksimali uosto plėtra jau yra numatyta Lietuvos bendrajame plane. Ar pastebės bent viena medija tai, ar vėl įtemptai sutelks dėmesį ties valdžios panagių purvu? Nėra jokios abejonės, tai – būtini higienos ritualai. Bet jie praranda bet kokią prasmę, kai tampa ne priemone tikslui pasiekti, o pačiu tikslu. Nes žiūrint tik sau po nosimi, pražiopsoma Lietuvos ateitis. Gal sąmoningai?
Nina Puteikienė yra Klaipėdos savivaldybės tarybos narė.
