Kaip mes gyvename
Lietuvos vyrų amžiaus vidurkis siekia 68 metus, moterų – 80, kai tuo tarpu Europos Sąjungoje vyrai gyvena vidutiniškai 78, o moterys – 83 metus. Pagal mirties priežastis Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos sudaro 57 proc. visų pagrindinių mirties atvejų, kai tuo tarpu ES – 29 proc.
Nuo šių ligų kasmet miršta apie 9 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai yra apie 310 žmonių/100 tūkst. gyventojų, arba net 4 kartus (!) daugiau nei vidutiniškai ES (76 mirties atvejai). Tai jau galima pavadinti mūsų epidemija.
Nuostabą kelia mūsų valdžios abejingumas šiai situacijai ir teiginys, kad pas mus yra tik dvigubai (pagal kokią aritmetiką?) daugiau mirties atvejų nuo širdies ir kraujagyslių ligų nei ES.
Svarbiausia širdies ir kraujagyslių ligų priežastis yra netinkama mityba. Pagrindinis kelias, kuris tiesiai veda į širdies ir kraujagyslių ligas, atrodo taip: gyvūninės kilmės produktų maistinio „blogojo“ cholesterolio perteklius nusėda ant kraujagyslių vidinių sienelių, palaipsniui sudarydamas sklerozines plokšteles, susiaurindamas kraujagyslių spindį ir apsunkindamas kraujotaką.
Be to, neretai išsivysto sklerozinių plokštelių atplaišos, kurios gali pažeisti kraujagyslių sieneles, dėl ko atsiranda kraujo krešuliai, vadinami trombais. Tokiu būdu gali iš dalies ar visiškai užsikimšti kraujagyslės arba ir plyšti į širdį vedančių arterijų sienelės.
Netinkama mityba sudaro pagrindą išsivystyti ne tik širdies ir kraujagyslių ligoms, bet ir nutukimui, kuris koreliuoja su daugeliu ligų.
Priklausomai nuo to, ar arterijos yra pagrindinės, ar šalutinės, išsivysto silpnesnis ar visą širdies raumenį apimantis infarktas, vadinamu miokardo infarktu. Analogiškai užsikimšus galvos smegenų kraujagyslėms išsivysto insultas. Kaip miokardo infarktas, taip ir insultas gali paralyžiuoti kai kuriuos organus ir baigtis mirtimi.
Tarp kai kurių „vakarykščių“ dietologų dar išliko nuomonė, kad sklerozinės plokštelės išsivysto tik iš mėsos riebalų, tačiau daugelis tyrimų įrodė, kad jos gali susidaryti ir iš gyvūninių baltymų, tame tarpe ir iš pieno baltymų netinkamo vartojimo.
Netinkama mityba sudaro pagrindą išsivystyti ne tik širdies ir kraujagyslių ligoms, bet ir nutukimui, kuris koreliuoja su daugeliu ligų. Nutukusių žmonių Lietuvoje yra daugiau kaip 20 proc., kai tuo tarpu ES vidurkis siekia apie 15 proc. Mus lenkia tik JAV su beveik 30 proc. nutukusių gyventojų, bet mes dar gerokai „atsiliekame“ nuo vargingųjų taip vadinamųTrečiojo pasaulio šalių, kuriose yra tik 2 proc. nutukusių žmonių.
Nutukimas pilvo srityje yra labiau būdingas vyrams, reiškia vidaus organų apaugimą riebalais ir apsunkinama jų funkcija. Būdinga, kad moterų kūno riebalai dažniau pasiskirsto po visą kūną ir moterys rečiau už vyrus serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
Lietuvoje daugiau gyventojų nei kitos Europos šalyse yra nusivylę gyvenimu ir ryžtasi jį anksti užbaigti. Savižudybės turi įvairių priežasčių, jų tarpe yra ir sveikatos problemų.
Liūdnas rezultatas – kasmet nusižudo apie tūkstantis gyventojų. Tai reiškia, kad 100 tūkst gyventojų tenka apie 35 savižudybės. Tokiu būdu mes užtikrintai pirmaujame ES, kur vidurkis siekia apie 10 savižudybių, o antrą vietą užimančiose Latvijoje ir Vengrijoje – apie 20 savižudybių. Visoms šalims charakteringa, kad savižudžių vyrų yra daugiau nei moterų, bet, vėlgi, mūsų vyrai užtikrintai pirmauja, nes jie žudosi beveik 4 kartus dažniau nei moterys.
(Ne)sveikos gyvensenos pagrindai
Mitybos srityje egzistuoja ne tik daug skirtingų, bet ir viena kitai prieštaraujančių ir žmones klaidinančių teorijų ir modelių. Patikimiausia informacija yra ta, kuri remiasi patikimais moksliniais rezultatais.
Tuo pasižymi žymaus JAV mitybos srities guru prof. T.Colino Campbello išgarsėjęs mokslinis darbas, vadinamas Kinijos studija, kurio metu buvo ištirti 880 mln. (!) Kinijos gyventojų mitybos papročiai, jų įtaka sveikatai, ligoms ir mirtingumui.
Sveikoje mityboje turi aiškiai vyrauti augalinės kilmės produktai. Jie turi daugiau vitaminų, mikroelementų ir fermentų (medžiagų apykaitos katalizatorių) nei gyvūniniai ir kas labai svarbu – neskatina organizme cholesterolio sankaupų.
Svarbiausia išvada yra, kad sveikoje mityboje turi aiškiai vyrauti augalinės kilmės produktai. Jie turi daugiau vitaminų, mikroelementų ir fermentų (medžiagų apykaitos katalizatorių) nei gyvūniniai ir kas labai svarbu – neskatina organizme cholesterolio sankaupų.
Kinijos kaimo vietovių žmonės mažai vartoja gyvūninių produktų ir turi žemą cholesterolio lygį. Jose vyrų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 17 kartų (!) mažesnis nei JAV, kurioje yra aukštas gyvūninių produktų vartojimo ir cholesterolio lygis.
Gyvūninės kilmės produktai skatina ne tik širdies ir kraujagyslių, bet ir onkologines ligas. Kinijos moterų mirtingumas nuo krūties vėžio yra penkis kartus mažesnis nei JAV. Ir kitose pasaulio šalyse pieno produktų vartojimas koreliuoja su krūties vėžiu.
T.C.Campbellas, remdamasis Kinijos studijos ir kitų tyrimų rezultatais, priėjo išvados, kad sveikos mitybos kaloringumo lygį turėtų sudaryti 80 proc. angliavandenių ir po 10 proc. baltymų ir riebalų.
Tačiau, daugelis „vakarykščių“ dietologų dar vis prisilaiko nuomonės, kad gyvūninės kilmės produktų vartojimo nereikia apriboti, nes vertingi baltymai yra tik gyvūninės kilmės produktuose. Kitas jų argumentas – mėsa turi daug geležies, o pienas kalcio, kurių, atsieit, trūksta augaliniame maiste.
Tačiau nemažai baltymų yra daugelyje augalinių produktų, o sojos pupelėse jų procentas yra aukštesnis nei mėsoje, ankštiniuose augaluose prilygsta mėsai, pakankamai baltymų turi grūdiniai produktai, o įvairiais augaliniais produktais besimaitinantiems vegetarams ir veganams baltymų netrūksta.
Nemažai geležies yra lapinėse daržovėse, ankštiniuose augaluose, burokėliuose ir kitose daržovėse.
Nepagrįsta ir nepateisinama yra pieno gerbėjų pozicija, nes nemažai kalcio turi daugelis daržovių, ypač morkos ir baltieji kopūstai. Stebina ignoravimas minėto fakto, kad gausus pieno vartojimas skatina krūties vėžio galimybę.
Baltymai yra nepakeičiami kaip statybinė medžiaga kūno ląstelėms. Su maistu gaunamas jų perteklius gali būti panaudojamas energijos palaikymui, virsti kūno riebalais arba – kaip minėta, gyvūniniai baltymai gali sudaryti sklerozines plokšteles ant kraujagyslių sienelių. Be to, gyvūninių baltymų perteklius gali druskų pavidalu kauptis sąnariuose.
Riebalai reikalingi kūno temperatūros išlaikymui, organų apsaugai, energijos palaikymui, kraujo krešėjimui, smegenų vystymuisi, aprūpina organizmą hormonais, gerina vitaminų A, D, E, K įsisavinimą. Nepakeičiamos yra omega riebalinės rūgštys, kurių organizmas negali pats pasigaminti. Ypač naudinga yra riebaluose esanti omega – 3 rūgštis, kuri mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį, didina kraujagyslių elastingumą ir mažina kraujospūdį. Omega-3 pagrindiniai šaltiniai yra augaliniai aliejai, alyvuogės, riešutai ir riebios jūros žuvys.
Riebalai yra labai kaloringi (1 g turi 9 kalorijas, o 1 g baltymų ir angliavandenių – po 4 kalorijas), tad jie yra reikšmingi kaip energijos šaltinis, kūno riebalų susidarymui ir gali cholesterolio pavidalu nusėsti ant kraujagyslių sienelių. Žalingi yra hidrinti, t.y. sukietinti riebalai kaip margarinas ir kiti.
Gryni gyvūniniai riebalai yra lydytas sviestas ir gyvulių taukai, o taip jų didelis procentas yra fermentiniuose sūriuose ir grietinėlėje. Gryni augaliniai riebalai yra įvairūs aliejai, tačiau jie naudingi tik šalto spaudimo, jei saikingai ir tinkamai vartojami (ne kepimui).
Angliavandeniai – puikus energijos šaltinis yra visuose augaluose. Augalai vertingi ir tuo, kad turi daug antioksidantų (vitaminų, mineralų, hormonų ir kitų naudingų medžiagų), naikinančių žalingus laisvuosius radikalus. Šie atsiranda, kai dėl užterštos aplinkos ir netinkamos mitybos vyksta oksidacijos procesai, t.y.pažeistų ir sveikų organizmo ląstelių ardymas.
Nepagrįstai angliavandeniai kaltinami tuo, kad jie, ypač iš baltų miltų ir cukrus, virsta kūno riebalais. Tačiau jais virsta tik jų naudojamas perteklius, kaip ir baltymų bei riebalų. Be to, priešingai nei baltymai ir riebalai, angliavandeniai turi daug naudingų nevirškinamų skaidulų, kurios žarnyne veikia kaip absorbentai ir gerina peristaltiką.
Sveikai maitintis reiškia vartoti tinkamus gėrimus. Sveikiausias yra vanduo, kurio pH rodiklis siekia 7 ir daugiau. Gerti reikėtų apie 2 l skysčių per parą.
Sveikai maitintis reiškia vartoti tinkamus gėrimus. Sveikiausias yra vanduo, kurio pH rodiklis siekia 7 ir daugiau. Gerti reikėtų apie 2 l skysčių per parą, jų didžiąją dalį turėtų sudaryti vanduo.
Kavos gėrimą reikia riboti, ypač turintiems aukštą kraujospūdį. Saldžius gėrimus, kurie turi daug cukraus, bet neturi vitaminų ir mokroelementų, reikėtų pakeisti žolinėmis arbatomis ir šviežio spaudimo augalų sultimis, jų mišiniais.
Sveikai gyvensenai svarbus yra fizinis aktyvumas. Sportas yra sveikatai naudingas, jei jis praktikuojamas saikingai, nes organizmą stipriai sekinanti fizinė ir psichinė veikla silpnina imunitetą. Yra žinoma, kad, pavyzdžiui, ilgų nuotolių bėgikai nebūna ilgaamžiai. Praktikuoti sveiką gyvenseną reiškia vengti streso, prisilaikyti reguliaraus miego, poilsio ir tinkamo valgymo režimo.
Į sveikuolius pretenduoja vegetarai, tačiau sveikai gyvena tik labai nedaug vartojantieji pieno produktų ir fiziškai aktyvūs. Sveikiau už vegetarus gyvena veganai, nors saikingas žuvies vartojimas gali būti jiems naudingas.
Į didžiausius sveikuolius pretenduoja žaliavalgiai, ypač todėl, kad jie vartoja tik termiškai neapdorotus ir nerafinuotus produktus. Praktikuoti žaliavalgystę yra sudėtinga, nes jų racionas turi būti labai įvairiapusiškas, bet reikalaujantis atsisakyti net keptos duonos ar virtų bulvių ir daržovių.
Sveikatai naudingame maiste turi vyrauti augalinės kilmės produktai, tačiau palyginti gana sveikai maitintis galima ir labai saikingai vartojant mėsos ir pieno produktus bei žuvį, nes organizmui netinkamas yra tik perteklinis gyvūninės kilmės produktų maistas.
Sveikos gyvensenos lūkesčiai
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gyvensenos srityje pastebimos kai kurios pagrindinės tendencijos, kurioms įtaką turėjo išaugęs informacijos ir perkamosios galios lygis. Neigiamai vertinti tenka augantį mėsos ir pieno produktų, ypač sūrių, vartojimą ir tai, kad nutukusių žmonių skaičius išaugo nuo 15 iki 20 procentų.
Svarbu būtų labiau nei ikšiol įgyvendinti sveikos gyvensenos principus pradedant nuo vaikų darželių. Nepateisinama, kad iki šiol vaikų darželiuose vaikai nėra tinkamai maitinami. Tai yra viena iš priežasčių, kad per pastaruosius 5 metus padaugėjo nutukusių vaikų ir paauglių. Mokyklose, kaip pradinėse, vidurinėse, taip ir aukštosiose, reikėtų įvesti savarankišką sveikos gyvensenos, ypač sveikos mitybos, discipliną.
Teigiama tendencija yra ta, kad pradėta vartoti daugiau vaisių ir daržovių. Sveikų produktų vartojimą galima būtų paskatinti vaisiams ir daržovėms taikant žemesnį PVM tarifą, o gyvūninės kilmės produktams – aukštesnį.
Taip pat teigiamai galima vertinti, kad vis daugiau žmonių įsitraukia į sportinę veiklą. Ją galima skatinti įrengiant daugiau sportinių aikštelių, plaukimo baseinų, čiuožyklų ir slidinėjimo trasų. Bet koks fizinis aktyvumas yra naudingas visam organizmui, ypač širdžiai, o intensyvus yra veiksmingas prieš antsvorį.
Pavyzdžiui vienos valandos vaikščiojimas „sudegina“ apie 140 kalorijų, t.y. apie 18 g kūno svorio, o intensyvus vienos valandos plaukimas – apie 620 kalorijų ir 120 g kūno svorio.
Nors Sveikatos apsaugos ministerija atkreipė dėmesį į katastrofišką situaciją Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų, jai priskirdama epitetą epidemija, ir svarbiausiu uždaviniu laiko išsikovoti kompensavimą statinams, t.y. vaistams prieš cholesterolį, tačiau trūksta efektyvios programos užkirsti kelią šios ligos plitimui.
Artimiausiu laiku negalima tikėtis teigiamo lūžio žmonių gyvensenoje, bet norisi tikėti, kad atėjus į valdžią jaunai ir pažangesnei kartai, ji teigiamai įtakos Lietuvos gyventojus sveikiau ir ilgiau gyventi nei iki šiol.
