Tuo tarpu nuteistieji nori mylėti moteris. Jie bando jas sugraudinti, siūlo tapti išskirtinai drąsiomis, rimuoja švelnius prisipažinimus. Retkarčiais spausdinami nuteistųjų pažinčių skelbimai, kuriuose, prisistatęs rimtu, šeimynišku, ištikimu, vyras savigyros ir pažadų tekstą baigia žodžiais: „atsiliepk, jei tavęs negąsdina žodis kalinys“ arba „parašyk man į kalėjimą ir pažadink mano viltį“.
Visgi reta moteris šiais graudžiais kvietimais susižavi ir atsiliepia į juos. Moterys mano, kad jos vertos geresnio.
Nuteistieji taip nemano. Apklausus Lietuvos nuteistuosius, aiškėja, kad gal tik vienas iš šimto mano esąs nuteistas teisingai (arba tik šis vienas turi pakankamai sumanumo tai pripažinti). Kiti mano esą nuteisti be reikalo arba dėl to, kad prakilniai pasiaukojo dėl draugo, arba bent jau nuteisti per griežtai. Vienas iš nuteistųjų iki gyvos galvos šio straipsnio autoriui yra aiškinęs, kad nėra dėl ko jį laikyti kalėjime, nes, jo manymu, būdamas laisvas, jis galėtų dirbti visuomenės labui.
Nuteistiesiems labai nepatinka, kai juos vadina vagimis ar banditais. Jie nori būti „asmenimis, esančiais pataisos įstaigose“, „nusikalstamo pasaulio autoritetais“.
Ne tik nuteistieji nori moterų meilės. Politikai irgi viliasi sulaukti iš moterų šiltų jausmų ar bent balsų rinkimuose. Tikriausiai dėl šios priežasties jie irgi nesutinka, kai juos vadina vagimis bei kyšininkais. Jie nori būti „nukentėję už gerus darbus“ ar „sąmokslo aukos“.
Todėl ir turime nepakartojamą, nė vienoje Europos Sąjungos šalyje neįsivaizduojamą situaciją: nebe viena, o kelios partijos žengia į Seimą, vedamos nuteistųjų bei teisiamųjų. Centriniai liberalai džiaugiaisi abonentu, tolimi nuo darbo “darbininkai” planuoja pavesti valstybės (o tai reiškia mūsų visų sumokėtų pinigų tvarkymą), įtariamajam, kuris visai nesenai TV ekranuose mojavo antrankiais sukaustytomis rankomis, “tvarkingai teisingi” šlovina priesaiką sulaužiusijį ir jo partinius bičiulius – atsėdėjusį visą terminą ir tik porą mėnesių ant narų praleidusį – Vilniaus savivaldybės deputatus.
Šie teisiami ir nuteistieji politikai „nuo narų“ rinkiminės agitacijos tekstuose rašo: „kalti kiti, tik ne aš, aš neėmiau, prieš mane surengė provokaciją ir t.t.“.
Ir žada įstabių dalykų toms, kurios juos pamils.
Nors vargu, ar gali būti kas įstabesnio už teisiamuosius, nuteistuosius, įtariamuosius valdžioje. O dar diskutuojame, kokį Lietuvos įvaizdį pasauliui pristatinėti. Sujungę Lukiškes su Seimu tikrai jį priblokšime.
