Pakanka keletą mėnesių iš eilės pamiršti susimokėti už kabelinę televiziją ir jūsų finansinė karma – asmeninė kredito istorija, kurioje fiksuojama informacija apie finansinius veiksmus ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, bus suteršta bent dešimčiai metų.
Sakysite, o kam gi rūpi ta finansinė karma? Tegu ja rūpinasi tie, kurie prisiėmę kreditų. Ir išties – skaičiai rodo, jog Lietuvoje ji rūpi nedaugeliui. Nors duomenys apie savo kredito istoriją nesunkiai prienami kiekvienam asmeniui, Lietuvoje ja pasidomi tik 3.5 proc. gyventojų, tuo tarpu JAV šis rodiklis siekia 43 proc.
Pakanka keletą mėnesių iš eilės pamiršti susimokėti už kabelinę televiziją ir jūsų asmeninė kredito istorija, kurioje fiksuojama informacija apie finansinius veiksmus ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, bus suteršta bent dešimčiai metų.
Tačiau nesidomime savo kredito istorija visai be reikalo. Numoję ranka į ją visų pirma sukliudysime patys sau pasiskolinti palankiomis sąlygomis, kadangi būtent kredito istorija yra vienas svarbiausių kriterijų, kuriuo remiamasi priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo.
Kitaip tariant, bloga kredito istorija didina riziką, kad negrąžinsite paskolos numatytomis sąlygomis, todėl tai lemia didesnes palūkanas, trumpesnį paskolos grąžinimo terminą arba apskritai neigiamą kreditoriaus atsakymą.
Atsižvelgiant į kredito istoriją suformuojamas asmeninis finansų reitingas, parodantis vėlavimo atsiskaityti 90 ir daugiau dienų tikimybę bei rizikos klasę. A reitingas reiškia, kad galima be problemų naudotis finansinėmis paslaugomis, gauti geriausias sąlygas, mažesnis B reitingas taip pat didesnių problemų nesukelia, tačiau C reitingą turintieji jau gali būti neaptarnaujami arba jiems taikomos nepalankios paslaugų sąlygos. Tuo tarpu gyventojai su D reitingu iš finansų institucijų gali sulaukti papildomų reikalavimų arba itin nepalankių paslaugų sąlygų, o E reitingą turintys asmenys iš viso neturės galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai drauge su kreditų biuro „Creditinfo" atstovais paskaičiavo, kad 200 tūkst. litų paskolą būstui trisdešimčiai metų paėmusio asmens per visą paskolos laikotarpį sumokėtos palūkanos, priklausomai nuo to, ar jo kredito istorija yra gera ar bloga, gali skirtis net 30 ar 40 tūkst. litų.
Daugmaž tiek, kiek kainuoja naujas automobilis ar būsto remontas. Kredito istorija reikšminga ir skolinantis mažesnes sumas, pavyzdžiui, automobiliui įsigyti. Išsaugojęs gerą kredito istoriją, už 25 tūkst. litų paskolą, paimtą penkeriems metams, galite tikėtis sumokėti 5600 litų mažiau palūkanų nei tas, kurio asmeninis kredito reitingas blogas.
200 tūkst. litų paskolą būstui trisdešimčiai metų paėmusio asmens per visą paskolos laikotarpį sumokėtos palūkanos, priklausomai nuo to, ar jo kredito istorija yra gera ar bloga, gali skirtis net 30 ar 40 tūkst. litų.
Suteršta finansinė karma gali apkartinti ir jaunuolių gyvenimą. Ir ne tik dėl galimybės ateityje pasiskolinti būstui ar automobiliui, bet ir dėl galimybės tęsti studijas.
Valstybinis studijų fondas atsisako suteikti valstybės remiamą studijų paskolą, jei nebuvo tinkamai vykdomi įsipareigojimai. Vis dėlto, remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu daugiau nei dešimtadalis studentų nesilaiko kreditų grąžinimo terminų.
Beje, kalbant apie kredito istoriją, lengvai galime pritaikyti ir dar vieną Budos pamokymą: „Nežiūrėkite pro pirštus į veiksmus vien todėl, kad jie menki – juk net kibirkštėlė gali sudeginti didžiulę šieno kupetą.“ Vertėtų žinoti, kad kiekvienas finansinis nuklydimas yra fiksuojamas ir ne tik finansinės institucijos, bet ir komunalinių paslaugų tiekėjai, išperkamosios nuomos bendrovės bei kai kurie kiti juridiniai asmenys perduoda informaciją apie savo klientus kreditų biurui „Creditinfo“.
Tad keletą mėnesių iš eilės nesumokant kad ir 20 litų siekiančios sąskaitos už telefono ryšį, informacija apie skolą darys įtaką priimant sprendimą, ar suteikti asmeniui kreditą, ar ne ir nustatant kredito suteikimo sąlygas.
Žinoma, finansiniai įsipareigojimai ir sąskaitos nėra tie dalykai, kurie džiugintų, tad neretai mokėjimus esame linkę atidėti „geresniems laikams“, ypač, jei sumos nėra didelės. Tačiau ir šaukštas deguto gali gero medaus statinę sugadinti. Tad neleiskime tam mažam „šaukštui“ sutrukdyti įgyvendinti didelių svajonių ir tikslų.
Odeta Bložienė yra „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje
