„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto šventinio laikotarpio gyventojų finansinės elgsenos tyrimas atskleidė, kad lietuviai, palyginus su praėjusiais metais, ketina kalėdinėms dovanoms ir sveikinimams išleisti šiek tiek daugiau. Gyventojų, kurie dovanoms ir sveikinimams ketina skirti daugiau nei 300 Lt, dalis padidėjo 6 proc. punktais. Dažniausiai lietuviai planuoja dovanoti kosmetikos ir parfumerijos gaminius (25 proc.), dovanų čekius (24 proc.) ir valgomas dovanas bei gėrimus (21 proc.). Toliau rikiuojasi juvelyriniai dirbiniai ir aksesuarai, grynieji pinigai, interjero ir namų apyvokos daiktai, knyga.
Deja, kažkas kalėdinį rytą gali likti nusivylęs, nes dovanos, kurios labiausiai pradžiugintų gyventojus, išsidėsto jau visai kita tvarka. 15 proc. norėtų gauti dovanų čekį, 13 proc. – grynuosius pinigus, 11 proc. – knygą. Populiariausia dovana – kosmetikos ir parfumerijos gaminiai – ketvirtąją ir penktąją vietas labiausiai trokštamų dovanų sąraše dalinasi su rankų darbo dovanomis.
Tad nieko keisto, jog 30 proc. gyventojų teigia gaunantys nepageidaujamų ir nereikalingų dovanų. Šis skaičius dar mažiau stebina žinant, kad trys ketvirtadaliai lietuvių šventėms pradeda ruoštis likus mažiau nei mėnesiui ir dovanas perka paskubomis, neturėdami laiko sudaryti dovanų sąrašo ir dovanų biudžeto, sugalvoti idėjų išradingoms ir brangias galinčioms pakeisti dovanoms, lyginti dovanų kainas.
 |
| „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas/ Kalėdinių dovanų statistika, 2012 |
Senosiose Europos Sąjungos valstybėse įprasta praktika nepatikusią dovaną grąžinti ar pakeisti. Tačiau toks elgesys Lietuvoje nepopuliarus, tikėtina, dėl lietuvių mentaliteto – juk negražu prieš sveikinusįjį. O į etiketo specialistų patarimus dovanas dovanoti su visais įsigijimo dokumentais (pirkimo kvitu, etikete ir pan.) žiūrima pro pirštus, nes baiminamasi, kad dovana gali pasirodyti per pigi ir „šiaip kažkaip nepatogu“. Gerokai dažniau renkamasi nepatikusias ir nereikalingas dovanas perdovanoti.
Senosiose ES valstybėse įprasta praktika nepatikusią dovaną grąžinti į parduotuvę ar pakeisti. Tačiau toks elgesys Lietuvoje nepopuliarus, tikėtina, dėl lietuvių mentaliteto – juk negražu prieš sveikinusįjį.
Tad gal išties geriausia dovanoti grynuosius pinigus ir dovanų čekius, kuriuos gavęs žmogus gali panaudoti kaip tinkamas? Tam pritartų Praradimų per Kalėdas teorijos (angl. Deadweight loss of Christmas) šalininkai, teigiantys, jog dovanų teikimas, o ypač dovanos dovanojamos kalėdiniu laikotarpiu, yra pats neefektyviausias būdas ekonomikoje paskirstyti sukurtas prekes ir paslaugas.
Iliustruokime šią teoriją pavyzdžiu. Tarkime, žmona padovanoja mylimam vyrui megztinį, kuris kainuoja 100 Lt, t.y. tokia jo kaina ir vertė ekonomikai bei žmonos piniginei. Tačiau vyrui megztinis su briedžiais visai nepatinka. Jo nuomone, jis vertas 1 Lt ir likusią savo egzistenciją praleis palėpėje. Tokiu būdu ekonomikoje patiriamas 99 Lt vertės nuostolis.
Tačiau juk ne viskas gyvenime turi turėti materialią naudą ir būti ekonomiškai efektyvu. Dovanos yra tradicinis šv. Kalėdų simbolis, kuriantis šventinę nuotaiką. Kad ji būtų kuo pakilesnė, nereikėtų dovanų pirkti spontaniškai, paskutinę minutę ir dar iš nesuplanuoto biudžeto. Apgalvotos, išradingos, racionaliai suplanuotos ir tikslingai įgytos dovanos ne tik pradžiugins gavėjus, bet ir sumažins jų neefektyvumą.
Odeta Bložienė yra „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje
