O kiek Naujųjų metų jau sutikote pasižadėdami, kad „kitąmet Kalėdoms taupysiu ir ruošiuosi iš anksto“, „savo finansus planuosiu atsakingiau“ ar duodami kitą finansinį pažadą, kurį vėliau pamirštate dar sausiui neįpusėjus?
Sakysite – o kas belieka? Gyvenimas yra toks, koks yra, ir žinant savo galimybes, daugiau sau leisti negalite. Ir ne apie kitų metų atostogas, o kaip išsiversti iki kito atlyginimo dabar tenka galvoti. Tad, nieko keisto, kad net mintis nekyla apie galimybę atsidėti pinigų vasaros atostogoms, kai iš vieno atlyginimo gruodžio mėnesį tenka sumokėti išaugusias sąskaitas už šildymą bei elektrą, paruošti Kalėdų stalą, nupirkti eglutę ir būtinai kažką padėti po ja.
Taip ir sukame visus metus užburtą ratą „nuo algos iki algos“, o prasidėjus naujiems metams ir toliau jo nestabdome.
O kaip pasiruošti šildymo sezonui, kai atostoginiai pinigai jau būna išleisti atostogoms, o joms pasibaigus reikia dar ir viskuo aprūpinti į mokyklą einančią atžalą? Taip ir sukame visus metus užburtą ratą „nuo algos iki algos“, o prasidėjus naujiems metams ir toliau jo nestabdome.
O jeigu artėjant atostogoms netikėtai išloštumėte loterijoje, pavyzdžiui, 500 litų? Tokios sumos tikriausiai užtektų padengti dalį (jei skrendate su pigių skrydžių bendrove – ir visą) lėktuvo bilieto kainos ar nakvynės išlaidas. Štai čia būtų galima savęs paklausti – ar sutaupytą sumą, kurią būtumėte skyrę atostogoms, atidėsite ar vis dėlto pinigus išleisite kitur? O ar kada pagalvojote, kad tokį loterijos bilietą (su garantuota grąža) tikrai gautumėte, jeigu kas mėnesį nuo vasario iki birželio atidėtumėte po 100 litų? Įsitikinimas ar nuojauta, jog šiandienos poreikių aplenkti ir pasirūpinti rytdiena nepavyks, kartais pernelyg įsitvirtina mūsų mąstyme ir to daryti net nepabandoma.
Tyrimai rodo, jog beveik pusė lietuvių šildymo sezonui niekada nesiruošia ir to daryti nė neketina. O jų nuomonės nepakeičia net ir praėję šildymo sezonai, po kurių neretam namų ūkiui džiaugtis vasara trukdo įsiskolinimai už šildymo paslaugas.
Metų pabaigoje išlaidos išauga ne tik dėl karštesnių radiatorių, bet ir dėl žiemos švenčių maratono. 2012 m. gruodžio mėnesį mažmeninės apyvartos prieaugis, lyginant su metiniu vidurkiu, buvo 16.3 proc. Tad pakili kalėdinė nuotaika iš tiesų skatina plačiau atverti pinigines. Vis dėlto, dovanų pirkimą planuoja, jų sąrašus sudarinėja, biudžetą numato ir palankiausius pirkimo variantus apsvarsto tik kas septintas lietuvis – tokius duomenis atskleidžia 2010–aisiais metais atlikta AFI kalėdinė apklausa. Tad, nieko keisto, kad ir praėjusiais metais artėjant metų pabaigos šventėms parduotuvės supanašėjo su karštą vasaros savaitgalį tikrą žmonių antplūdį patiriančiu Palangos paplūdimiu.
Tam, kad pinigai būtų čia ir dabar, jais reikia pasirūpinti dar vakar. „Nuo pirmadienio“, „Naujų metų“, „po šildymo sezono“, „kai turėsiu daugiau laisvų pajamų“ - netinka.
Atostogaudami ir planuodami atostogas lietuviai taip pat dažnai laikosi jiems ekonomiškai nenaudingų biudžeto planavimo įpročių. Dažniausiai liepos ir rugpjūčio mėnesiais atostogaujantys tautiečiai poilsiui ruoštis ima tik likus mėnesiui iki atostogų pradžios. Lietuvių atostogų kultūra ir pasiruošimas joms gerokai skiriasi nuo senųjų Europos valstybių gyventojų, į kuriuos dirsčiojama kitais atvejais. Šie laikosi nusistovėjusių tradicijų ir atostogas planuoja mažiausiai prieš metus.
Tiesa ir tai, kad vieni minėtąsias išlaidas padengti iš vieno mėnesio atlyginimo turi daugiau galimybių nei kiti. Bet tokių nedaug. Turėti čia ir dabar – to norėtųsi kiekvienam. Deja, savaime pasidengianti staltiesė ar auksinėmis monetomis besipurtantis avinėlis būna tik pasakose. Tam, kad pinigai būtų čia ir dabar, jais reikia pasirūpinti dar vakar. „Nuo pirmadienio“, „Naujų metų“, „po šildymo sezono“, „kai turėsiu daugiau laisvų pajamų“ - netinka. Sustabdyti ratą „nuo atlyginimo iki atlyginimo“ reikia šiandien, nes „tinkamas metas“ gali taip ir neateiti.
Iki vasaros atostogų dar liko beveik pusmetis – ką per tą laiką dar galite padaryti, kad rudenį svaigintų ne finansinės pagirios, o atostogų prisiminimai?
Odeta Bložienė yra „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje
