Atsakymas gana paprastas – daugeliu atvejų santaupos priklauso ne tiems, kurie skolinasi. Juk dažniausiai ir skolinamasi dėl santaupų nebuvimo arba dėl nesugebėjimo sutaupyti savo tikslams. O jau įvykdžius paskolos mėnesinius įsipareigojimus, galimybių taupyti paprasčiausiai nebelieka. Būtent dėl to taupymas bei skolinimasis supriešinami tarsi pakaitalai, t.y. jei taupai – nesiskolini, o jei skoliniesi, vadinasi, netaupai. Visgi „juoda – balta“ scenarijus pasitaiko itin retai, o potencialiam paskolos gavėjui santaupos yra net labiau būtinos nei kitiems.
Taip yra todėl, kad skolinimosi poreikis dažnai būna nepagrįstas. Apie tai liudija faktas, kad skolon imamos ir visai nedidelės sumos, užuot jas sutaupius. Kartą teko konsultuoti šeimą, kurios bendros trijų asmenų pajamos siekė 3000 Lt, tačiau ji turėjo net 7 įsipareigojimus finansinėms institucijoms. Vienas jų – barzdaskutei už 120 Lt pirkti.
Galima pasiremti ir tyrimais: pernai „Swedbank“ atlikto finansinės namų ūkių elgsenos tyrimo duomenimis, penktadalis arba didžioji dalis besiskolinančiųjų vartojimui už šias lėšas perka buitinius prietaisus ir elektronikos prekes. 12 proc. įsigyja kompiuterius ir jų priedus, tiek pat – baldus, interjero dekoravimo priemones, beveik kas dešimtas skolinasi transporto priemonei.
Jei taupai – nesiskolini, o jei skoliniesi, vadinasi, netaupai. Visgi „juoda – balta“ scenarijus pasitaiko itin retai, o potencialiam paskolos gavėjui santaupos yra net labiau būtinos nei kitiems.
Skolinimasis laikomas pagrįstu, kuomet skolintos lėšos sukuria vertę. Būstas, studijos, verslas – iš šių investicijų ateityje potencialiai laukiama grąža.
Be to, reikia pripažinti, kad tokie tikslai kaip būsto įsigijimas ar studijos yra jautrūs laikui. Sutaupyti, ko gero, galima ir būstui, tačiau tokiu atveju dažniausiai jį įsigysite tik būdami pensijoje, tad skolinimasis be vertės sukūrimo suteikia galimybę ir savalaikiam vartojimui. Tačiau jei skolintos lėšos naudojamos esamoms skoloms dengti, dulkių siurbliui ar naujausio modelio mobiliajam telefonui įsigyti, racionalumo tame mažai – daiktų vertė po įsigijimo iškart pradeda mažėti.
Potencialiam paskolos gavėjui santaupos svarbios dar ir dėl to, kad jų dažnai prireikia norint šia finansine paslauga pasinaudoti. Remiantis Lietuvos banko reglamentais, įsigyjant nuosavą būstą su paskola, būtina turėti bent 15 proc. pradinį įnašą. Vadinasi, jei būsto kaina siekia 200 tūkst. Lt, reikia 30 tūkst. Lt pradinio įnašo.
Žinoma, jo neturintys, o būsto norintys kartais mėgina reglamentą apeiti ir šią sumą pasiskolinti trumpalaikėmis paskolomis. Tačiau reikia neužmiršti, kad finansinės institucijos vertina ne tik pradinę įmoką, bet turi reikalavimų ir pajamų lygiui – įsipareigojimų įmokų ir pajamų santykis neturėtų viršyti 40 proc. Taigi, net jei poreikis skolintis yra racionalus, gali nepakakti pajamų norimai paskolos sumai gauti, ir tokiu atveju jokios machinacijos su vartojamosiomis paskolomis ir greitaisiais kreditais jau nebepadės. Vienintele išeitimi liks santaupos.
Viena svarbiausių santaupų funkcijų yra finansinė apsauga, ji būtina kiekvienam, o paskolos gavėjui – ypač. Dažnas, imdamas paskolą ir planuodamas savo ateitį, tikisi, jog gyvens geriau ar bent jau neblogiau nei iki šiol. Tačiau visuomet vertėtų pagalvoti ir apie pesimistinį scenarijų – darbo netektį, sveikatos problemas ir t.t. Net ir neturintiems finansinių įsipareigojimų patartina turėti bent 3 mėnesių pajamų dydžio finansines atsargas, tuo tarpu turintiems – pusės metų.
Kaupti, ko gero, patartų ir jau turintieji būsto paskolas. Penktadalis jų, paklausti, į ką labiau atkeiptų dėmesį ar ką keistų, jei viską tektų viską pakartoti, prisipažino, jog prieš imdami paskolą, sukauptų finansinį rezervą „juodai dienai“. Daugiau nei pusė – labiau įsigilintų į banko siūlomą palūkanų normą ir jos galimą kaitą ateityje, o 34 proc. – savarankiškai sukauptų didesnį pradinį įnašą. Tad kodėl nepasimokius iš svetimų, o ne iš savo klaidų?
Net ir gerėjant bendrai ekonominei situacijai ir augant pajamoms, taupymas yra būtinas. Nesvarbu, kokia finansinė gyvenimo strategija pasirinkta, kaupimo skolinimusi keisti nepatartina, o kartais ir neįmanoma. Nors dažnai taupymas laikomas tik pasirinkimu, o paskola – prievole, kur kas tvariau būtų taupymą traktuoti kaip prievolę sau.
Odeta Bložienė yra „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje
