Tuo tarpu streikuojantys lenkų vaikai ir jų tėvai tampa politinių akcijų priemonėmis. Manipuliavimas vaikais – tai ne tik etikos ir moralės dalykas, bet ir teisinis klausimas. Priimdami sprendimą – neleisti vaikų į mokyklą – suaugusieji pažeidžia įstatymus. O ką bekalbėti apie vaikų teises.
Nepilnamečių moksleivių mąstymas formuojamas taip: gali spjauti į mokyklą, gali spjauti į valstybę, į įstatymus, svarbiausia išsišokti su savo kokiu nors tuo metu sugalvotu interesu ir mojuoti juo tarsi raudonu skuduru erzinant visą likusią visuomenę. Taip parodysi, kad tu esi kitoks negu visi, kad tau reikalingos išskirtinės sąlygos šioje valstybėje.
Lietuvos lenkų moksleivių tėvai reikalauja, kad jų vaikai laikytų papildomą – lenkų kalbos – egzaminą, o suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas būtų panaikintas. Be to, prašoma pusantro karto padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose.
Tokie reikalavimai diskriminuotų pačius lenkų mokyklų moksleivius ir dėl to, kad turėtų laikyti daugiau egzaminų nei visi kiti.
Tokie reikalavimai diskriminuotų pačius lenkų mokyklų moksleivius ir dėl to, kad turėtų laikyti daugiau egzaminų nei visi kiti. Jų galimybės toliau mokytis, studijuoti aukštosiose mokyklose vėlgi būtų suvaržytos. Kokią savo vaikų ateitį matytų streikuojantys tėvai? Beje, šioje organizuotoje akcijoje dalyvavo tik dalis lenkų mokyklų moksleivių ir jų tėvų.
Čia pirmiausia savo ateities perspektyvas piešia politikai. Noras pasiskelbti išskirtiniais, reikalauti ypatingų sąlygų skelia konfliktą, atkreipia dėmesį ir garsiai skamba. Prieš rinkimus bus galima priminti ir kartoti: „Mūsiškius skriaudžia!“ O kad skandalingais reikalavimais bus nuskriausti vaikai, niekam neįdomu. Juk reikalavimai vis tiek nerealūs. Net reikalautojams aišku, kad jų niekas nepuls vykdyti.
Bet pasekmės bus. Net jei lenkų mokyklų moksleiviai nepapuls į diskriminuojančių egzaminų kaitos ratą, toks dėmesio tarsi ugnies iššaukimas į lenkų tautybės žmones, juolab vaikus, nepraeis jų gyvenime be pėdsakų.
Juk jau būtų galima kalbėti apie sėkmingą lenkų tautybės jaunų žmonių integravimąsi į visuomenę, jei ne tokie deguto šaukštai...
Čia vėlgi savo vaikus stumdami į nuolat skriaudžiamų bėdžių vaidmenį taškus renkasi lenkų akcijos politikai.
Na, o tai, kad tautinių mažumų mokyklos ir šiaip jau gauna penktadaliu didesnį mokinio krepšelį, streikuotojai iš viso nutyli. Čia vėlgi savo vaikus stumdami į nuolat skriaudžiamų bėdžių vaidmenį taškus renkasi lenkų akcijos politikai. Ir jiems nesvarbu, kad lenkų vaikai paskui turi plautis jiems primestą įvaizdį.
Dabar jie sėkmingai kaip ir visi kiti Lietuvos moksleiviai laiko egzaminus, studijuoja tolesnius mokslus, renkasi specialybes ir darbus. Tai į kokį pakraštį vėl juos bandoma stumti politinėmis akcijomis?
Orinta Leiputė yra Socialdemokratė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė
