Jauno žmogaus kelią formuoja tėvai, mokykla, draugai, pagaliau mūsų visų požiūris į mokslą, studijas, reformas, perspektyvas. Ne paskutiniu smuiku griežiame ir mes, politikai. Nuo mūsų retorikos, priimamų sprendimų, nuo sugebėjimo jausti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio dinamiką, didžia dalimi priklauso kokį gyvenimą galėsime užtikrinti jauniems žmonėms.
Norėdami jaunimą pakviesti studijuoti Lietuvoje, turime turėti ką pasiūlyti. Tai net tik aukštųjų mokyklų, kolegijų gausa, bet ir studijų programos, reaguojančios į pokyčius, paklausą ir ilgalaikę perspektyvą.
Pradėta aukštojo mokslo pertvarka tik dar labiau sustiprino atotrūkį tarp rengiamų specialistų ir rinkos poreikių. Todėl šiandien ir turime didžiulį teisininkų, vadybininkų, psichologų, ikimokyklinio ugdymo specialistų perteklių.
Lietuvoje daugiau kaip pusė 30–34 metų asmenų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Europos Sąjungoje netgi pirmaujame pagal jaunimo su aukštuoju išsilavinimu rodiklį. Tačiau Lietuvoje įsikūrusių tarptautinių paslaugų bendrovių atstovai vis garsiau prabyla, jog susiduria su aukštos klasės profesionalų problema.
Lietuvoje jau sukurta nemažai darbo vietų informacinių technologijų profesionalams, aukštos klasės inžinerinio techninio profilio specialistams. Tuomet kodėl darbdaviai skundžiasi ir neprisikviečia to mūsų išsilavinusio jaunimo?
Prieš šešerius metus dešiniųjų Vyriausybė pradėjo kviesti informacinių technologijų bendroves kurtis Lietuvoje. Sumanymas buvo neblogas, tačiau jam visiškai nebuvo pasiruošta. Lietuvai reikėjo į tai orientuoti ir specialistų parengimą. Tačiau bendrojo ugdymo sistema neskatino mokytis tiksliųjų mokslų. Na, o pradėta aukštojo mokslo pertvarka tik dar labiau sustiprino atotrūkį tarp rengiamų specialistų ir rinkos poreikių.
Todėl šiandien ir turime didžiulį teisininkų, vadybininkų, psichologų, ikimokyklinio ugdymo specialistų perteklių. Tačiau labai trūksta informatikų, matematikų, fizinių mokslų specialistų. Tie jauni žmonės jau šiandien galėtų dirbti paslaugų kompanijose, pradėjusiuose veikti mokslo slėniuose.
Įvertinus dešiniųjų klaidas, akivaizdų specialistų trūkumą, socialdemokratų Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti strateginį tikslą, kurio esmė – įvertinus Lietuvos ekonomikos perspektyvas, specialistų parengimą susieti su rinkos poreikiais. Tad buvo pradėtas formuoti valstybės užsakymas inžinerinėms techninėms specialybėms. Šiais metais bus priimta 50 procentų daugiau informatikos specialybės studentų.
Pagerinti aukštojo mokslo kokybę ir ryšį su darbo rinka neabejotinai padės ir Vyriausybės pateiktos bei šiuo metu Seime svarstomos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Moksleivius atsakingai ir tik gerai apgalvojus pasirinkti specialybę paskatins minimalaus balo slenkstis ir privalomas profesinis orientavimas.
Sveikintinos universitetų iniciatyvos susijungti ir taip sutelkti savo akademinį potencialą, pagerinti studijų kokybę, pritraukti daugiau studentų. Tokių planų turi Kauno technologijos ir Sveikatos mokslų, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetai.
Džiugina, jog pastaraisiais metais sumažėjo mokyklos nebaigiančių jaunų žmonių. Šis Lietuvos rodiklis patenka tarp geriausių Europos Sąjungoje. Mokyklose ir vėl sugrąžintas didesnis dėmesys matematikai. Valstybinį matematikos egzaminą laikys abiturientai, ketinantys studijuoti universitetuose, išskyrus menus.
Mūsų moksleiviai skatinami domėtis inžinerijos, technologijų, gamtos mokslais. Šie perspektyvūs ateities mokslai paspartino mūsų šalyje dešimt regioninių gamtos mokslų ir technologijų centrų, Nacionalinio mokslo centro kūrimą.
Lietuva išties aukšto lygio ir kokybiškomis studijų programomis gali pasigirti fizikos, chemijos, medicinos, menų, socialinių mokslų srityse. Tą pripažįsta ir mūsų šalies, ir užsienio mokslininkai, akademinė bendruomenė. Įgijus gerą išsilavinimą, jaunus žmones vertina ir užsienio, ir mūsų šalies darbdaviai. Jiems siūlomos ir karjeros galimybės, ir aukšti atlyginimai. Na, o geri specialistai reikalingi visur.
Orinta Leiputė yra Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė, socialdemokratė
