Norėčiau kiek praskleisti sudėtingą ES valstybių deleguotų politikų – 27 kandidatų į eurokomisarus – paskyrimo dirbti užkulisius ir tvarką. Ir patikslinti – kol kas nė vienas iš pasiūlytų eurokomisarų savo pareigų eiti nepradėjo, o kai kurie – jau atmesti. Savo pareigas komisarai pradės eiti tik tada, kai naują Europos Komisijos sudėtį spalio pabaigoje patvirtins Europos Parlamentas, bet iki to – dar ilgas kelias.
2 kandidatai jau atmesti
Ne visi ES valstybių deleguoti ir naujosios Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pasiūlyti pretendentai į eurokomisarus sulaukia pritarimo. Štai naujausios žinios – Vengrijos ir Rumunijos deleguoti politikai buvo atmesti jau per pirmąją formaliąją patikrą EP Teisės komitete.
Asmeniškai aš ypač silpnu kandidatu laikau užsienio politikai vadovauti pasiūlytą Ispanijos užsienio reikalų ministrą socialistą Josepą Borrellį. Deja, skvarbesnio dėmesio šiam kandidatui Briuselyje trūksta.
Briuselio koridoriuose dažnai matau V.Sinkevičių. Džiaugiuosi, kad jis kolegoms nori pristatyti savo veiklos gaires. Vis dėlto esminis ir pagrindinis V.Sinkevičiaus trūkumas – ne menkas žinomumas ir tikrai ne amžius, o menki politiniai ryšiai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vis dar nėra Europos žaliųjų partijos narė, santykiai tarp Europos ir Lietuvos „žaliųjų” išlieka keisti. Keistokai skamba ir vieši kandidato į eurokomisarus komentarai, esą su Europos žaliaisiais dar reikia laiko susitikti, susipažinti ir tada priimti sprendimus.
Jei taip ir tokiais tempais bus mąstoma toliau, tikėtina, kad Europos Komisijos vicepirmininkas olandas Fransas Timmermansas, kuris atsakingas už ES „žaliosios sutarties“ parengimą ir siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, tikrai neskubės perleisti V.Sinkevičiui svarbesnių atsakomybių ar politinių uždavinių.
Tokiu atveju išsipildys kai kurių politologų jau išdėstyti nuogąstavimai. Žinoma, to nelinkėčiau, nes Lietuvos balsas Europoje gali ir turi būti girdimas aiškiai.
Eurokomisarų paskyrimas: atsakymai turės tenkinti
Minėtieji 27 eurokomisarai bus skiriami ne pagal realybės šou, o pagal labai konkretaus politinio žaidimo taisykles. Galima sakyti – kiekvienam kandidatui teks pabuvoti tam tikroje savo politinių nuostatų skaistykloje, kuri negarantuoja bilieto į „rojų”.
Nuo rugsėjo 30-osios iki spalio 8 d. Europos Parlamente vyks deleguotų eurokomisarų klausymai komitetuose. Klausymai, aišku, yra skirti išklausyti, o taip pat – užduoti esminius klausimus kandidatams.
Visiems 27 pretendentams naujosios pareigos yra pasiūlytos, bet negarantuotos.
Kiekvienas kandidatas į eurokomisarus turės bent tris valandas, kad konkrečius EP komiteto narius –kolegas europarlamentarus iš skirtingų politinių grupių – įtikintų savo tinkamumu. Kai kurių eurokomisarų klausymuose dalyvaus net 3–4 EP komitetų nariai. Tai reiškia 100–150 europarlamentarų, kurie galės užduoti ir užduos klausimus.
Tokiu atveju išsipildys kai kurių politologų jau išdėstyti nuogąstavimai. Žinoma, to nelinkėčiau, nes Lietuvos balsas Europoje gali ir turi būti girdimas aiškiai.
Pavyzdžiui, V.Sinkevičiaus klausymuose dalyvaus EP Žvejybos ir aplinkos komitetų nariai, daugiau nei 100 europarlamentarų. Kiekvienam eurokomisarui teks 25 klausimai, kiekvienam klausimui ir atsakymui bus skiriamos 5 min., įskaitant 1 min. papildomam klausimui ir 1 min. papildomam atsakymui.
Kiekviena EP politinė grupė, priklausomai nuo savo dydžio, gaus atitinkamų klausimų skaičių. V.Sinkevičiaus atveju, Europos Parlamento konservatorių grupė turės 6 klausimus, socialdemokratai – 5, mes, liberalai – 4, žalieji – 3, kitos politinės grupės – po 2 arba 1 klausimą.
Pasibaigus eurokomisarų klausymams, komitetų pirmininkai uždarame posėdyje spręs, ar atsakymai tenkina. Esant teigiamam sprendimui – bus siunčiamas patvirtinantis laiškas kandidatui. Jei komitetų narių nuomonės išsiskirs – eurokomisaro tinkamumas bus sprendžiamas papildomu EP komitetų narių balsavimu. Patvirtinimui reikės 2/3 balsų.
Nesurinkus šios dalies balsų, EP komitetas galės siųsti papildomus klausimus pretendentui ir surengti papildomą 1,5 val. klausymą. Štai tokia komplikuota procedūra laukia kiekvieno, pasišventusio dirbti Europai ir tai vyks dar iki galutinio naujosios Europos Komisijos sudėties tvirtinimo Europos Parlamente, numatyto spalio pabaigoje.
Mūsų Europos liberalų ir demokratų frakcija „Atnaujinkime Europą” nusprendė vertinti kandidatus pagal šiuos 4 kriterijus:
1. Pagarba ES vertybėms.
2. Asmeninės kandidato savybės arba sveikas protas.
3. Kompetencija – aiški vizija kandidato atsakomybės srityje.
4. Pasirengimas įgyvendinti ES keliamus tikslus.
Noriu užtikrinti, kad Briuselyje dėl kandidatų į eurokomisarus nebuvo ir nebus sprendimų, kurie remtųsi principu „patinka-nepatinka”. Spalio 21 d. visų kandidatų pasirengimą įvertinančios išvados paklius ant EK pirmininkės Ursulos van del Leyen stalo, po to Europos Parlamentas balsuos už bendrą kandidatų sąrašą ir naują EK sudėtį. Šis sprendimas bus priimtas (arba ne) kvalifikuotos daugumos balsais. Sėkmės Lietuvai linkėdamas!
Petras Auštrevičius, europarlamentaras yra Europos liberalų ir demokratų frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys EP.
