Ministrų kabinetas pasitarime prieš kelias savaites pritarė 2017 metų Vyriausybės veiklos prioritetams. Išskirti trys prioritetai, tai – šalies konkurencingumo didinimas, viešųjų paslaugų kokybės ir viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas bei užsienio politikos ir nacionalinio saugumo stiprinimas.
Kur sveikata? O kur psichikos sveikata? Savižudybių prevencija?... Pirmaujančios savižudybių srityje pasaulyje šalies titulo net nemėginama užleisti kokiai trečiojo pasaulio šaliai ar Artimųjų Rytų šalims, iš kur į Europą bėga žmonės – ten savižudybių statistika kuklesnė, negu mūsų Tėvynėje.
Ar mūsų valstybėje gyvenimo kokybė kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse? Jau antrąjį dešimtmetį skaičiuojame laimingų ir turtingų šalių seseriškoje šeimoje. Tačiau sveikata nerūpi, gyvybė nerūpi... Keli Gyvybės dienai skirti renginiai, šventė, bus uždėtas veiklos pliusiukas. Iki kitų metų. O žmonės žudosi ir toliau. Su pagreičiu.
Jei Lietuvos žmogus nori susimokėti už gydymo paslaugas – jis gali nueiti į privačią kliniką ar privatų gydytojo kabinetą, bet valstybinėje sveikatos įstaigoje specialisto konsultaciją žmogus turi gauti nemokamai.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsteigtas savižudybių prevencijos biuras net savo telefono nenurodo po pranešimais apie savižudybes, kodėl tokia konspiracija? Dveji metai veiklos ir jokios ataskaitos visuomenei. Ką jie (nežinia, kas tokie) galėtų pasakyti į telefono ragelį tokiu nepatogiu ir skaudžiu klausimu.? Ar akis į akį... Koks biuro biudžetas?
Štai čia svarbiausia... svarbiausia suspėti pasivažinėti po margą pasaulį, gerai papramogauti, t.y. kol biudžetas dar neišnaudotas – "pagyventi". Audito jokio, ataskaitos jokios, o užsieniečiai, įnešę pinigus kilniam tikslui siekti – nieko nesupranta, ir išvis – ko jie gali mus pamokyti? Tačiau pinigus gali atsiimti. Taip nutinka, kai planai nevykdomi... Taigi pavojus netekti dar nepanaudotų pinigų yra.
Vyriausybė tikrai žino savižudybių problemą, darančia gėdą Lietuvai. Užsienio specialistai už galvos imasi mūsų gailėdami, narpliodami ir sukdami galvas: kodėl? Siūlydami ne tik pinigus, bet ir profesinius patarimus, mokymus. Bet mums nereikia. Buvusi ministrė R.Šalaševičiutė subūrė (ar gal paskyrė) savo nuožiūra konspiracinį savižudybių prevencijos biurą, kurio veikla ir sudėtis vis dar yra paslaptis. Ką apie savižudybes galvoja naujasis ministras, irgi socialdemokratas – nežinome.
Lietuvos žmonės visą gyvenimą moka mokesčius, tai ir sveikatos paslaugas turi gauti nemokamai. Valstybė turėtų sumokėti, susirgus, iš to sukaupto iš mokesčių biudžeto. Specialisto konsultacijai paskubinti – t.y. gauti konsultaciją iškart galioja paprasta taisyklė: susimokėk ir mokamą konsultaciją gausi iškart... Tai legalu, teisėta. Tačiau tai – neteisybė. Gerų medicinos paslaugų iliuzija.
Kuriai partijai tai rūpi? Jei Lietuvos žmogus nori susimokėti už gydymo paslaugas – jis gali nueiti į privačią kliniką ar privatų gydytojo kabinetą, bet valstybinėje sveikatos įstaigoje specialisto konsultaciją žmogus turi gauti nemokamai. Ar yra kokia politinė valia, galinti "pareguliuoti šį procesą"? Ar ne nuo čia reikėtų pradėti kovoti su korupcija medicinoje?
Kas gi atsakingas už tokią blogą lietuvių sveikatą, patyčias, savižudybes? Ar kas nors? Ar niekas? Kam privalo dirbti Lietuvos gydytojai? Žmonėms? Administracijai? Farmacijos kampanijoms? Statistikos sudarytojams? Popieriukams?... Kas gali atsakyti šiandien, prieš pat rinkimus?
Lietuvos gydytojai yra aukštos kvalifikacijos, pripažįstami pasaulyje, gali sėkmingai dirbti išvykę į užsienio šalis, ir gyventi gerą, gydytojo statusą atitinkantį, kokybišką gyvenimą. Kodėl tai nevyksta Lietuvoje?
Lietuvos gydytojas per mėnesį Lietuvoje uždirba tiek, kiek europinės seseriškos šalies valytoja per vieną dieną. Kodėl? Kur politinė valia, ir kam tai rūpi?
Kai buvom sovietų okupuoti, visoje galingoje ir "didžiulėje tarybinių sesių šeimoje" – visur gydytojai gaudavo tą pačią algą, ji buvo visiems žinoma, ir gyveno pasiturinčiai. Dabar – būdami savanoriškai tos pačios "Europos Sąjungos sesių šeimoje" – Lietuvos gydytojai naudojasi atvirų sienų galimybe ir bėga į kitas "seseriškas šalis" užsidirbti pragyvenimui.
Teisingiau būtų formuluoti – išvaromi. Lietuvos gydytojas per mėnesį Lietuvoje uždirba tiek, kiek europinės seseriškos šalies valytoja per vieną dieną. Kodėl? Kur politinė valia, ir kam tai rūpi? Koks bus pažadas per artėjančius rinkimus žmonėms? Ligoniams? Gydytojams? Ko tikėtis ir laukti? Toliau bėgti iš Lietuvos? Mirti? Nueiti greitos konsultacijos pas astrologą – pasidomėti, kiek žvaigždės rodo, dar liko gyventi? Eiti į rinkimus ir balsuoti? Už ką? Ar tai nėra pasityčiojimas iš mūsų žmonių?
Lietuvos gydytojas per mėnesį uždirba JK valytojos vienos dienos algą. Juokas? Gėda? JK tokia tikrove niekas netiki, kai reikia nurodyti darbo anketoje. Tenka pristatyti "tikrą popieriuką", kuris patvirtintų, kad tokia yra teisybė...
Taigi vėl – į rinkimus, ir vėl tas pat. Kaip voverytės rate... Ką darytų mūsų mylimi ir gerbiami seimūnai be mūsų, žmonių? Kas juos išmaitintų, palinksmintų, pabovytų? Kuris politikas galėtų pasiūlyti receptą, kaip pragyventi jaunam gydytojui rezidentui, gaunančiam 300 eurų algą? Kaip kurti šeimą, gimdyti vaikus – vieną ar du, ar daugiau? Kokią gyvenimo kokybę, jaunystės džiaugsmus galima pasiūlyti jaunam gydytojui? Kokias dvasines ar kultūrines vertybes? Eiti vogti? Skandintis? Nusigerti? Mylėti brangią Tėvynę ir eiti mirti už ją? Bėgti į JK, kol dar galima į ten įbėgti??? Ką daryti susirgus? Mirti? O vyresniems gydytojams? Ar politikai nežino, ar nenori žinoti, ar neturi ką pasiūlyti?
Jungtinėje Karalystėje pirmųjų metų gydytojų rezidentų alga yra 22 tūkstančiai svarų per metus, baigiantys rezidentūrą gydytojai uždirba jau 70 tūkstančių svarų. Tai minimali Jungtinės Karalystės gydytojo alga, jauno, tik baigusio mokslus gydytojo alga. Ji perskaičiuojama kiekvienais metais ir kasmet – priklausomai nuo darbo stažo – tik didėja.
Joks darbuotojas gydymo įstaigoje neuždirba daugiau už gydytoją. Visi kitų specialybių, medicinos įstaigų darbuotojai yra laikomi gydytojo pagalbininkais. Visos algos yra skelbiamos viešai. Neįkainojamos yra reputacija ir kvalifikacija.
Palmira Rudalevičienė yra Vilniaus m. psichikos sveikatos centro psichiatrė, medicinos mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto profesorė, TS-LKD narė
