Mašiną vairavusiam vyrui buvo pareikšti kaltinimai žmogžudyste ir pavojaus sukėlimu vaikams. Kitaip tariant, įtariama, kad incidentas sukeltas tikslingai, siekiant nužudyti žmoną, vaikus bei nutraukti savo paties gyvybę. Jei kaltinimai pasitvirtins, ši avarija bus kvalifikuojama kaip pasikėsinimas įvykdyti žmogžudystę-savižudybę (angl. murder suicide). Žmogžudyste-savižudybe vadinami nusikaltimai, kurių metu nužudoma auka (aukos) bei nusižudo ir pats žudikas. Tai – JAV žiniasklaidoje vis dažniau nuskambantis reiškinys. Pasirodžius pranešimams apie minėtą avariją, apžvalgininkai netruko pastebėti, kad praėjusiais metais kone toje pačioje vietoje nutiko panašus įvykis.
Nuo lapkričio 25 iki gruodžio 10 dienos pasaulis mini 16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris. Tai laikas, kai esame kviečiami atsigręžti į savo artimą aplinką ir reflektuoti joje vykstančius reiškinius. Gali pasirodyti, kad tokie įvykiai kaip JAV – kažkas itin tolimo, nesusijusio su mūsų kontekstu, ypač vertinant šaunamųjų ginklų prieinamumo skirtumus JAV ir Lietuvoje. Visgi, ar tikrai tokių įvykių Lietuvoje nėra, ar jie tiesiog neįvardinami kaip smurtas artimoje aplinkoje?
Per praėjusių metų šventinį laikotarpį Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie gruodžio 30 d. Kaune įvykusią autoavariją. 19-metė keleivė neišgyveno, o automobilį vairavęs jos bendraamžis atsidūrė ligoninėje. Vairuotojo kraujyje nerasta alkoholio ar narkotinių medžiagų pėdsakų. Mašinoje buvę žmonės pažinojo vienas kitą – jie buvo pora, santykius mezgusi nuo praėjusio pavasario. Keletą dienų po avarijos viename žinių portale pasirodė tekstas, kuriame buvo kalbinama avarijoje žuvusios jaunos moters motina. Poros santykius ji apibūdino kaip žalingus: „...mamai susidarė įspūdis, kad jaunuolis yra pavydaus, valdingo būdo, nenorėjęs, kad dukra nutrauktų su juo saitus. Likus maždaug dviem savaitėms iki nelaimės, mergina pranešė motinai jau nedraugaujanti su šiuo jaunuoliu, bet paaiškėjo,
kad ryšiai nenutrūko.“ Straipsnyje žuvusios kaunietės mama svarsto, kad „kelyje tarp judviejų galėjo kilti ginčas, o barnis turėjo įtakos avarijai“.
Šį rudenį prasidėjo teismo procesas. Visuomenei buvo paskelbta, kad avarijos metu automobilis skriejo ne mažesniu kaip 176 km/h greičiu. Žuvusiosios tėvai teisme pasidalino daugiau detalių apie santykius, iš kurių dukra bandė išeiti: mama teigė, kad jaunas vyras buvo dukters gyvenimą „pavertęs pragaru“, o avariją galėjo sukelti pyktis ir pavydas, nes paskutinis jaunuolių pasivažinėjimas vyko po Kalėdinio vakarėlio dukters darbe, po kurio ši galimai pranešė galutinai nutraukianti santykius.
Specialistams, dirbantiems su toksiškais santykiais, kontrole bei smurtu artimoje aplinkoje, šiuose liudijimuose regimos kelios ryškios raudonos vėliavos – pavydas, valdingumas, nenoras, kad santykiai nutrūktų ar to nepripažinimas. Šiuos straipsnius skaičiau kaip lyčių lygybės specialistė bei kaip Pagalbos moterims linijos savanorė: savanoriaudama esu girdėjusi ne vieną istoriją, kurioje jaunų žmonių santykiuose persipina kontrolė bei pavydas, ir žinau, kaip sunku iš tokių santykių išeiti. Kaip jaunos merginos savo sąskaita tausoja jas kontroliuojančių partnerių jausmus, ir, nenorėdamos jų įskaudinti, pateisina vis didesnį ribų peržengimą, dažnai sulaukdamos grasinimų, esą, jei išeis, partneris „kažką pasidarys“ sau. Žinoma, po tokių grasinimų gali sekti atsiprašymai ir pažadai keistis, ir, natūralu, viltis, kad taip ir bus. Visgi, kol kas galime tik spekuliuoti, kokiame kontekste įvyko paskutinis jaunų kauniečių susitikimas mašinoje – ją vairavęs asmuo teisme teigia, kad nieko neprisimena.
Tuo tarpu JAV vis dažniau atpažįstamas tiesioginis ryšys tarp smurto artimoje aplinkoje ir žmogžudysčių-savižudybių. Dar 2010 m. duomenys leidžia įvardyti, kad daugiau negu 70% tokių įvykių vyko smurto artimoje aplinkoje kontekste. Taip pat pastebima, kad didžiausia tokio įvykio rizika kyla išsiskyrimo laikotarpyje, smurtą patiriančiam žmogui pranešus, kad palieka smurtaujantį asmenį – būtent tuo metu smurtautojas nebeturi ko prarasti ir gali imtis kardinalių priemonių savo kontrolei išlaikyti, pasitelkdamas bauginimus, grasinimus bei fizinio pavojaus sukėlimą. Deja, pranešant apie žmogžudystes-savižudybes, Lietuvos žiniasklaidoje jos dažnai vis dar romantizuojamos, aprašomos kaip „romantinių santykių išdava“ ar santykių aiškinimosi „pasekmė“, nesuvokiant reiškinio kaip sisteminio smurto artimoje aplinkoje ir kontrolės išdavos.
Kas yra tie žalingi santykiai ir smurtas artimoje aplinkoje? Toksiški (arba žalingi) santykiai – viešoje erdvėje vis dažniau skambantis terminas, naudojamas apibrėžti santykiams, kurie nėra, kaip sufleruoja pavadinimas, sveiki. Kokie tai santykiai? Sveiki santykiai yra grįsti pasitikėjimu, pagarba, atvirumu, ribų gerbimu, vienas kito palaikymu ir savo poreikių išsakymu. Žalingi santykiai veikia priešingai – pavydo, kontrolės, dominavimo, ribų peržengimo, baimės ir nepriėmimo principais. Tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, sveikuose santykiuose nebūna konfliktų, tačiau šie dažniausiai sprendžiami kalbant apie savo jausmus ir poreikius. Toksiškuose santykiuose viena pusė atsisako komunikuoti, kalbėtis, kai kažkas nesiseka ar iškyla sunkumų, gali šaukti, įžeidinėti, griebtis fizinio ar seksualinio smurto.
Svarbu pabrėžti, kad, kalbėdami apie smurtą artimoje aplinkoje, mes kalbame ne tik apie fizinį smurtą, tačiau taip pat ir apie rečiau ir sunkiau atpažįstamą psichologinį smurtą, pasireiškiantį kontrole – pavydu, nuolatine kontrole, kur yra ir ką veikia partnerė (-is), draugų rato ribojimu ir pan. Kontrolę paprastai ir nesudėtingai paaiškina vadinamasis galios ir kontrolės ratas (kitaip vadinamame Duluth modeliu). Tai – 9-ajame dešimtmetyje Duluth mieste, Minesotoje, JAV sukurtas modelis, pateikiantis tokius kontrolės pavyzdžius: bauginimą, emocinį smurtą, savo kaltės neigimą, izoliavimą, naudojimąsi vaikais, galios demonstravimą, ekonominę prievartą bei grasinimus.
Duluth modelis pabrėžia, kad smurtas kyla iš lyčių nelygybės ir galios disbalanso, t. y. nėra natūralus, santykiuose pasitaikantis reiškinys. Šis modelis taip pat atpažįsta smurtą artimoje aplinkoje kaip sisteminį reiškinį, kuriame persipina įvairios smurto formos, bei pabrėžia, kad smurtautančio asmens tikslas – išlaikyti galią ir kontrolę. Tai reiškia, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra vienadienis procesas, o veikiau ilgalaikiai veiksmai, kuriais, pasitelkiant bauginimą ir skausmą, sistemiškai naikinama kito žmogaus savivertė, nepriklausomybė ir savarankiškumas, be to, jis izoliuojamas nuo kitų žmonių, kurie galėtų jam suteikti pagalbą ar identifikuoti, kad tai, kas vyksta, nėra normalu.
Vienas iš šio modelio tikslų – padėti atpažinti mažiau matomas ir suprantamas smurto artimoje aplinkoje formas. Žinoma, perskaičius šiuos ir žalingų santykių apibrėžimus, atrodo, kad tai – lengvai atpažįstami poelgiai, kuriuos patyrus imtumėme galvoti apie santykių nutraukimą. Visgi, dažnai toks elgesys neišsivysto perdien, kontrolė pasireiškia pamažu, o ir kai kurie aukščiau išvardyti tarpusavio santykių aspektai žiniasklaidos, kultūros, tradicijų yra pateikiami ir romantizuojami kaip meilės, dėmesio formos, kas ženkliai apsunkina smurtinių santykių atpažinimą. Ribos gali būti peržengiamos pamažu. Juk smurtaujantis asmuo atviru
tekstu nebūtinai praneš, kad izoliuoja auką nuo draugų rato ar riboja jos laisves – tai gali pasireikšti, pavyzdžiui, ir rūpesčio forma: „matau, kad pastaruoju metu atrodai itin pavargusi, galbūt per daug laiko leidi su draugėmis?“ Klausinėjimas, primygtinis domėjimasis, kur ir su kuo partneris (-ė) yra, bei telefono tikrinimas taip pat gali atrodyti kaip rūpesčio forma.
Nerimą kelia tai, kad pavydą kaip rūpestį pozicionuojančias nuostatas matome ir jaunimo tarpe – 2020 m. vykdyto moksleivių nuostatų tyrimo duomenimis, 49 proc. apklaustų jaunuolių sutinka su teiginiu „jeigu pavydžiu savo merginos/vaikino, reiškia ji/jis man labai rūpi“. Išties, smurto bei toksiškų santykių atpažinimą tai pat apsunkina ir lyčių stereotipai, perduodami iš kartos į kartą. Galios išlaikymą kontrolės principu taip pat galime sieti su „tinkamo“ lyčių elgesio normomis, kuomet moteriškumas stereotipiškai grindžiamas paklusnumo, nuolankumo vertybėmis, o vyriškumas – konkurencijos, laimėjimo bet kokia kaina principu. Jeigu vyriškumas nuo mažens yra statomas ant taip plačiai girdimo „vyrai neverkia“, t. y. nerodo natūralių, žmogiškų emocijų, tuomet santykių pabaigos priėmimas taip pat yra sudėtingas, ir priemonių jį priimti sveikai žmogus gali nebūti išsiugdęs. Tai – emocinis raštingumas, apie kurio ugdymo svarbą vis daugiau kalbama.
Kokios yra ekstremalios tokių nuostatų pasekmės – regėjome teksto pradžioje. Jų pradžia – mus supančiuose stereotipuose. Pirmasis žingsnis – šių temų atrakinimas mokyklose, klasėse ir šeimose, pavydo nevadinant meile, o kontrolės – rūpesčiu. Tai – kvietimas apgalvoti, kokius reiškinius normalizuojame, ir kaip jiems galime užkirsti kelią. Prevencija nėra įmanoma be atpažinimo. O atpažinti galime ir gniuždančias lyčių nuostatas, nesuteikiančias emocinio raštingumo įgūdžių, ir vedančias į žalingus santykius.
Jeigu šiame tekste atpažinote save ar savo artimą žmogų, žinokite, kad pagalbos yra. Kreipkitės į emocinės paramos linijas, tokias kaip Pagalbos moterims linija, Jaunimo linija, Vyrų linija. Svarbiausias patarimas, norint palaikyti artimuosius, patiriančius smurtą – tikėkite, išklausykite ir palaikykite bei neskatinkite taikytis su smurtautoju. Patarimas, jeigu patiriate smurtą bei bandote nutraukti toksiškus santykius – jūsų saugumas yra absoliutus prioritetas ir jūs neprivalote savo sprendimų aiškinti žmogui, su kuriuo nutraukiate santykius; jūs neprivalote eiti į susitikimus ar su jais kalbėtis. Pasikartosiu: jūsų saugumas yra prioritetas. Daugiau patarimų, ką daryti, jeigu jūs ar jums artimas žmogus patiria smurtą, rasite Specializuoto kompleksinės pagalbos centro svetainėje.
