Ir verslas, ir gyventojai optimistiškai vertina ir Vokietijos ekonomikos augimą, ir F.Makrono politiką Prancūzijoje. Euro zonos šalys narės ieško sprendimų, kaip įgyvendinti ilgalaikes struktūrines pinigų politikos reformas, kurios padės pasiekti gilesnę integraciją.
Teigiamas Europos ekonomikos ciklas suteikia Lietuvos ekonomikai stabilumo, o pati Lietuva užsienio investuotojams atrodo patikima, tvari šalis su gera augimo perspektyva. Tą patvirtina ir sėkmingos „Investuok Lietuvoje“, Ūkio ministerijos ir Vyriausybės pastangos, į Lietuvą pritraukusios tokius investuotojus kaip „Continental“ ar „Booking.com“.
Bet gal tai ir gerai, nes ES pinigai mus sugadino: tapome kaip žvejai, pamiršę, kaip žvejoti.
Šis teigiamas ekonomikos ciklas nesitęs amžinai. Europos Centrinis bankas gali vieną dieną nustoti spausdinti pinigus ir sugriežtinti pinigų politiką. Lietuvai tai – jautri vieta, nuo jos esame labai priklausomi. Lietuvos proveržiui yra svarbu, kokį turime priėjimą prie kapitalo, kiek kainuoja skolintis kokios ilgalaikės skolinimosi perspektyvos.
Be to, artėja 2020-ieji, kai ES finansiniai instrumentai nebebus tokie dosnūs Lietuvai, ir turėsime patys finansuoti savo strateginio vystymo programą. Bet gal tai ir gerai, nes ES pinigai mus sugadino: tapome kaip žvejai, pamiršę, kaip žvejoti.
Visgi šiuo metu pinigai rinkoje nemokami: imkime juos ir panaudokime proveržiui. Kodėl tuo nepasinaudoti, – juk prisiėmę kaštus įsivedėme eurą, bet kažkodėl atsisakėme savo prizo.
2018-ieji: idėjų fiesta turi virsti aiškia kryptimi
Didžiausias struktūrinis iššūkis Lietuvos ekonomikai — žmonių išsivaikščiojimas ir žmogiškojo potencialo nykimas.
Mano skaičiavimais, yra tik apie pusę milijono mobilių ir samdomų darbuotojų, kurie yra pasiruošę dirbti modernioje ekonomikoje. Kasmet emigruoja daugiau negu 50 tūkst. žmonių, todėl prarandame net 10 proc. savo potencialo. Šalyje kaip niekada sparti vidinė migracija, kuri stiprina Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, tačiau gilina demografinę atskirtį tarp miestų ir regionų.
Džiugina, kad imigracija ir reemigracija po truputį auga, tačiau kol kas nėra faktų, bylojančių apie atvykusių ar grįžusių norą pasilikti Lietuvoje visą laiką.
1990-aisiais vyko nuotykių emigracija, 2000-aisiais – edukacinė, o pastarąjį emigracijos etapą pavadinčiau kapituliacine, — į skurdo spąstus papuolę regionų gyventojai kapituliuoja, nes kainos auga, santaupos ir atlyginimai nuvertėja. Žmonės nebemato galimybių projektuoti savo ateitį.
Tai didina socialinę įtampą, į kurią politikai yra priversti reaguoti trumpalaikiais sprendimai vietoj to, kad kurtų ilgalaikę ekonominio augimo strategiją. Susidarė uždaras ratas – politikai nebegali naudoti resursų strateginiams žingsniams, todėl esminės reformos užstrigusios.
Mus gelbėja per pastaruosius 10 metų padarytos reformos: dėl euro įvedimo, stabilių santykių su Europa, infrastruktūros, patrauklaus įvaizdžio Lietuva pritraukė sėkmingų tiesioginių užsienio investicijų. Esame patrauklūs ir konkurencingi tokiose srityse kaip paslaugų eksportas, aukštosios technologijos. Turime ambicingų talentų, puikiausias to pavyzdys – startuoliai pirmą kartą per daug metų surado priėjimą prie kapitalo per skaitmeninę valiutą (ICO), pernai pritraukę daugiau kapitalo negu per paskutinius 10 metų.
Sukurti proveržį mums būtina artimiausių dvidešimties metų strategija. Ir, nors viešoje erdvėje vyksta idėjų fiesta, valstybės pozicijos ir bendro partijų sutarimo dėl aiškios krypties nėra.
O kol krypties neturime, toliau pralaimime kovą dėl talentų: negalime jiems pasiūlyti gerų darbo vietų, o investuotojams palankių sąlygų jas kurti. Tam reikia kompleksiškų sprendimų, o pirmasis iš jų – vienodas visų dirbančiųjų apmokestinimas. Šiuo metu 120 tūkstančių žmonių – ūkininkų, advokatų, notarų, kitų individualia veikla užsiimančių — mėgaujasi privilegijomis mokėdami tik 15 proc. nuo savo uždirbamų pajamų, kai visi kiti – 40 proc. Privalome arba įvesti „Sodros“ lubas arba tiesiog nustatyti vienodą mokesčių tarifą visiems.
Esame globali talentinga Lietuva. Mūsų pareiga pasinaudoti 2018-aisiais ekonominio ciklo teikiamais šansais, imtis reformų ir sukurti proveržį. Kitąmet jau gali būti per vėlu.
Paulius Kunčinas yra ekonomistas ir „Lemiamas šuolis“ iniciatorius.
