Daina Gudzinevičiūtė LTOK poziciją apibūdino trumpai – „į sporto įstatymą mes žiūrime kompleksiškai ir siekiame iš esmės padėti sporto federacijoms gerinti savo veiklą, kad augtų finansavimas, tačiau nebūtų sukuriama pernelyg didelė administracinė našta. Pasiūlėme inicijuoti plačią diskusiją apie įstatymo pataisas su visa sporto bendruomene, o taip pat siūlome, kad paraiškos Sporto rėmimo fondo finansavimui gauti galėtų būti teikiamos pagal naujas kryptis, kuriose lėšos būtų numatytos ir sporto šakų federacijų plėtros projektams“.
Per daug čia visko privelta – interesai, valdžia, įtakos, politika, verslas, rinkimai.
LTOK prezidentei paantrino ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis – „visada siekiame, kad Lietuvos Respublikos Seime įstatymai būtų priimami tik juos išsamiai išdiskutavus su visomis suinteresuotomis šalimis ir ypač su tais subjektais, kurių atžvilgiu jie bus taikomi, nes tik tokiu atveju galima tikėtis, kad įstatymo veikimas bus efektyvus ir atneš visuomenei maksimalią naudą“.
Panašu, kad LTOK ir valstiečių pozicijos sutampa, o pažangios sporto įstatymo pataisos dedamos į stalčių, nes reikia „suderinti“ interesus.
Dainos Gudzinevičiūtės argumentai, kad „įstatymo pataisos sukuria pernelyg didelę administracinę naštą federacijoms“ atrodo keistai. Kalbama čia apie Sporto įstatymo 10 str. pakeitimus, kuriais buvo siekiama, kad sporto šakų federacijos, įgyvendinančios aukšto meistriškumo sporto programas, privalėtų sudaryti sporto veiklos sutartis su visais jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių nariais. Prie administracinės naštos galimai buvo priskirtas ir 19 str. siūlomas papildymas, kuris būtinų federacijoms taikomų kriterijų sąrašą papildo reikalavimu atlikti praėjusių metų finansinių ataskaitų auditą.
Panašu, kad LTOK ir valstiečių pozicijos sutampa, o pažangios sporto įstatymo pataisos dedamos į stalčių, nes reikia „suderinti“ interesus.
Kitaip tariant, LTOK pasisako prieš, kad visi sportininkai ir treneriai turėtų įteisintus sportinius kontraktus arba darbo santykius, kurie užtikrina jų socialines garantijas, sveikatos draudimą, o sporto federacijų veikloje atsirastų daugiau atsakomybės, atskaitomybės ir skaidrumo.
Suprantama, federacijų veiklos skaidrumas ir viešumas reikalauja papildomų administracinių resursų, tačiau tai yra kaina, kurią privaloma sumokėti siekiant didesnio gėrio, nebent yra tokių, kaip LFF, kurie prieštaringos reputacijos veikėjų ir ženkliukų istorijas vertina kaip sektiną pavyzdį. Turint omenyje, kad LTOK vadovė Daina Gudzinevičiūtė problemų dėl Arūno Pukelio kandidatavimo į LTOK VK nemato, atrodo, kad LFF turi tam tikrą palaikymą LTOK gretose.
Įdomu tai, kad kalbėdamas apie sporto finansus Ramūnas Karbauskis paminėjo Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir informavo, kad dėl visuomenės ir sporto atstovų susirūpinimą sukėlusios Sporto rėmimo fondo veiklos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija kreipėsi į STT ir gavo šio fondo veiklos antikorupcinius vertinimus.
Nėra paslaptis, kad tas susirūpinimas kilo Lietuvos „Žalgirio“ sporto draugijos ir asociacijos „Sportas visiems“ vadovo Bronislavo Vasiliausko iniciatyva, kuris dar neseniai buvo pagrindinis žmogus sporto fondo pinigų dalybose, todėl tikėtina, kad STT čia tik įrankis kovojant dėl įtakos.
B.Vasiliauskas STT tarnybai skundė sporto fondo paraiškas vertinančių ekspertų darbą, bet nežinia ar paminėjo, jog tarp tų ekspertų yra ir ilgametis B.Vasiliausko bendražygis bei buvęs tos pačios sporto draugijos „Žalgiris“ ir KKSD vadovas Vytas Nėnius. Dar buvo galima paminėti, kad Žalgirio sporto draugija, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, valdė maždaug 8 mln. USD vertės turtą, tačiau šiuo metu turto praktiškai neliko, nebent keli namukai ant Šiekščio ežero kranto Ignalinoje.
Valstiečių lyderio ir LTOK vadovų reveransai rinkimų akivaizdoje suprantami. Seimo narys, jaunimo ir sporto reikalų komisijos vadovas, Kęstutis Smirnovas po labai ilgo laiko tapo pirmuoju Seimo atstovu, kuris su vizitu aplankė LFF būstinę, vyksta pokalbiai ir su kitomis federacijomis. Akivaizdu, kad valstiečiai LTOK rinkimuose palaikys Dainą Gudzinevičiūtę, o mainais prašys LTOK ir sporto federacijų paramos Seimo rinkimuose.
Blogiausia, kad visi viską žino. Žino ir nieko nedaro.
Bet ką valstiečiai ir vyriausybė gali duoti sporto federacijoms? Galbūt sutapimas, bet rugsėjo 23 d. Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl lošimų sektoriaus verslo reguliavimo, kurį pristatė lošimų ir azartinių žaidimų asociacijos prezidentas Olegas Smirnovas. Posėdžio įrašas yra internete, o reziumuojant trumpai, tai Seimo komisija formuoja pritarančią nuomonę ir nori tęsti diskusijas, kad lošimų verslo mokestinė bazė galėtų būti reguliuojama tokiais pat lengvatiniais tarifais, kaip ir Olifėjos loterijos. Už suteiktas lengvatas lošimų ir azartinių žaidimų verslas būtų nieko prieš dalį pajamų skirti sportui.
Apie Olifėją ir jos „aukso puodžius“ daug rašė 15min.lt tyrimų komanda, nesikartosiu. Tik priminsiu, kad Olifėja savo smulkiesiems akcininkams (fiziniams asmenims – aut. past.) iš verslo, kuris turėjo remti visą Lietuvos sportą, sukrovė maždaug 40 mln. Eur kapitalą, o tuo tarpu LTOK ir federacijos pastoviai jaučia lėšų trūkumą.
Blogiausia, kad visi viską žino. Žino ir nieko nedaro. Nėra jokių LTOK iniciatyvų siekiant pakeisti padėtį, akivaizdu, kad nėra noro ir inicijuoti. Tyli ir vyriausybė. Pavieniai Seimo narių bandymai padaryti pokyčius šioje srityje buvo numarinti valdančiųjų valstiečių iniciatyva. Bet kam tai rūpi?
Realu, kad pokyčiai greitai neateis. Per daug čia visko privelta – interesai, valdžia, įtakos, politika, verslas, rinkimai. Tačiau tylėti apie blogybes – nusikaltimas. Privalome atvirai kelti viską į viešumą. Tik atviras, skaidrus ir sąžiningas požiūris į politiką, visuomenę ir verslą, aiškūs gerojo valdymo praktikos kriterijai, atsakomybė bei atskaitomybė yra galimybė ir sprendimas.
Paulius Malžinskas yra Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentas.
Liberalų sąjūdžio kandidatas į Seimą.
