Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Paulius Saudargas: Kovojant su didelėmis šildymo sąskaitomis – alternatyva

Dabartinė Vyriausybė ir konkrečiai – premjeras Algirdas Butkevičius yra viešai pažadėjęs iki šildymo sezono pradžios suderėti geresnes dujų kainas su dujų monopolininku „Gazprom“. Tačiau Naujieji metai – ne už kalnų, o apie dujų kainų sumažėjimą gerų naujienų kol kas negirdėti. Vis dar už dujas mokame brangiausiai Europos Sąjungoje.
Paulius Saudargas (130)
Paulius Saudargas / BFL nuotr.

Kaip padėti gyventojams, mokantiems kosmines šildymo sąskaitas ir nesulaukiantiems valdžios žadamos masinės daugiabučių renovacijos? Kol negebame valstybiniu lygiu sumažinti dujų kainos, privalome uždėti apynasrį vietiniams šilumininkams. Kaip ir pažabojant bet kokią monopoliją, tai galima pasiekti dviem būdais: skaidrinant paslaugą ir sukuriant konkurencines sąlygas.

Individualaus namų ūkio kaštus tikrai galima sumažinti įvedant individualią suvartotos šilumos energijos apskaitą. Ten, kur tokie individualūs skaitikliai yra (jie paprastai būna įrengti naujuose daugiabučiuose), – jie privalo tapti teisiškai „įgalūs“. Pagal juos ir turėtų būti apskaičiuojamos sąskaitos už šilumą. Ten, kur jų nėra, renovuojant daugiabučius tokius skaitiklius reikia įdiegti.

Konkurencines sąlygas sukuria tik alternatyvų buvimas. Daugiabučių pinklėse įstrigusiems gyventojams reikia sukurti alternatyvą – realią galimybę atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos ir įsirengti individualią šildymo sistemą.

Todėl Seime įregistravome atitinkamas Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios leistų gyventojams pasirinkti ekonomiškai naudingesnį būdą šildytis savo būstus, nebeliktų prielaidų „šildyti orą“, o šilumos tiekėjams – teikti išpūstas sąskaitas gyventojams. Tokia galimybė didintų konkurencines sąlygas rinkoje ir priverstų šilumą teikiančias įmones mažinti įkainius.

Tenka girdėti nuogąstavimų, kad daugiabutyje atsijungus nuo centrinio šildymo sistemos keliems butams, padidės šildymo kaina kitiems namo gyventojams. Tačiau tokios baimės – nepagrįstos ir iš esmės.

Tenka girdėti nuogąstavimų, kad daugiabutyje atsijungus nuo centrinio šildymo sistemos keliems butams, padidės šildymo kaina kitiems namo gyventojams. Tačiau tokios baimės – nepagrįstos ir iš esmės. Tai tik monopolį turinčių energijos tiekėjų gąsdinimai. Ir kaip negąsdinti, jei gali iškilti grėsmė gaunamam pelnui? Pavyzdžiui, Vilniui šilumą tiekianti „Vilniaus energija“ 2010 metais uždirbo 80 mln. litų pelno, 2011 m. – 99 mln. litų.

Nusprendusiesiems atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, yra sukurta speciali tvarka, kurioje nustatyti keli saugikliai, kad nenukentėtų kitų gyventojų interesai. Pirma privaloma atsijungimo sąlyga – specialistų rengiamas atsijungimo techninis projektas derinamas su namo valdytoju (namo bendrija, o jei jos nėra – namo administratoriumi ar jungtinės veiklos dalyvių įgaliotu asmeniu). Paprastai valdytojo darbuotojai turi reikiamų specialių techninių žinių ir duomenų apie gyvenamojo namo tinklus, o teikiama išvada grindžiama techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad projektas parengtas tinkamai ir nepažeidžia kitų butų savininkų interesų. Be to, projektas derinamas su savivaldybės administracija ir savivaldybei leidus atsijungti, šilumos energijos tiekėjas kontroliuoja, ar tinkamai įgyvendinamas projektas.

Didžiausi šildymo nuostoliai paprastai susidaro dėl bendrų patalpų šildymo. Svarbu tai, kad atsijungusio buto savininkas ir toliau privalo mokėti už bendrų patalpų šildymą.

Trečia, atsijungimo techniniame projekte numatoma, kad atsijungęs butas „nevogtų“ šilumos iš gretimų patalpų. Žinoma, teoriškai šildytis dujomis ir dar centralizuotai turėtų būti gerokai pigiau nei individualiai kitu būdu, pavyzdžiui, elektra. Bet, deja, praktika pas mus kitokia dėl įsigalėjusių monopolistų: tiek svetimų, tiek ir savų. Žiniasklaidoje nuskambėję atvejai, kad „partizanišku“ būdu nuo centrinio šildymo atsijungę gyventojai ta pačia elektra sugeba šildytis pigiau. Tai įrodo nenormaliai išpūstus centralizuotai šilumą tiekiančių įmonių įkainius ir, matyt, neefektyvią mūsų centrinio šildymo sistemą. Tikriausiai iš tiesų „šildome orą“ ir už visa tai sumokame, o dar deklaruojame kovą su klimato atšilimu... Vadinasi, bet kokios alternatyvos (kad ir teoriškai brangesnės) įvedimas į rinką veiktų prevenciškai – verstų monopolininkus skaitytis su gyventojais ir dirbtinai nedidinti kainų.

Kartu su kitais Seimo nariais taip pat pateikėme ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo projektą. Juo siekiama įtvirtinti vieną iš efektyvaus energijos vartojimo priemonių modernizuojamuose daugiabučiuose namuose – privalomą individualios modernizuojamo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų suvartotos šilumos energijos apskaitos ir reguliavimo sistemą. Nes akivaizdu, kad pats daugiabučių namų modernizavimas dar didesnio efektyvumo sulauktų, jei gyventojai po renovacijos turėtų individualios šilumos apskaitos galimybę ir dėl to – mažesnes šildymo sąskaitas. Gyventojai patys aiškiai matytų, kiek suvartoja šilumos (analogiškai kaip yra su vandens ar elektros apskaita) ir už ką moka. Pagerėtų paslaugos kokybė ir skaidrumas.

Paulius Saudargas yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos