Politologai tame įžvelgia gudrų premjero wanabe prezidento planą iš santykių su prezidente aštrumo gauti kažkokių dividendų, lyg marmalynės kiekis politikos Olimpe būtų tiesiogiai proporcingas žmonių meilei. Valstybės valdymas prilyginamas muilo operai, kurios žiūrimumo statistika priklauso nuo santykių aiškinimosi aštrumo. O tai kada leisime dirbti tiems profesionalams, jeigu jų net nepaskirsim?
Valdantysis valstiečių duetas aplinkos ministro nesuradimo fakto nesureikšmina: „Yra pavaduojantis“. Tai štai dabar visas atliekas išmėš, su „šiukšlynų milijonierių“ mafija sukovos, medžius iškirs ir atsodins, griūvančius daugiabučius renovuos ir visas nebaigtas reformas aplinkos apsaugos srityje atliks... O gi pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas! Prisitinginiavo, matai. Nes gi tas mūsų energetikos sektorius dūzgia darniai ir savistoviai lyg koks huawėjaus telefonas.
Tik štai kieno interesams dūzgia? Lyg perkūnas iš giedro dangaus drioksteli žinia, apie atidėtą trijų Baltijos valstybių elektros sistemų izoliuoto darbo bandymą. O juk tai labai svarbus sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais ir desinchronizacijos su postsovietine BRELL sistema momentas. Bandymo atidėjimą inicijavo Latvija ir Estija: neva pirmiau reikėtų leisti įvykti analogiškam eksperimentui Kaliningrade. Bet juk tai vanduo ant Kremliaus malūno rato...
Kaliningradui sėkmingai išsitestavus, kyla jo priešlaikinio atsijungimo grėsmė, sukurianti sąlygas tris Baltijos valstybes vienašališkai atjungti nuo Rytų sistemos, mums dar neįvykdžius sinchronizacijos su Vakarais. Visas šis geopolitenergetinis rebusas griūna ant Energetikos ministerijos pečių, kur jau pakibęs daugiatonis Astravo atominis monstras. Kol kas būsimą nesaugią Astravo elektrą Lietuva yra sėkmingai užblokavusi Seime priėmus „antiastravinį“ įstatymą, draudžiantį šią elektrą pirkti Lietuvoje, o tranzitą per Lietuvą riboja elektros biržos taisyklės.
Įvarėm juos kampan. Bet kampe užspiestas žvėris ramesnis nepasidaro.Tiek „Batka“, tiek Kremlius aktyviai ieško išeičių savo atominiam projektui ekonomiškai pagrįsti ir šiame žaidime neabejotinai išnaudos daugiapakopį sinchronizacijos procesą.
Iššūkių Lietuvos energetikos sektoriuje netrūksta ir kitur. Neatsakyti klausimai dėl nuosavos elektros generacijos pajėgumų, nepagrįstai kylančių biokuro kainų ir t. t. (NE)statomos Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainės – taip pat tiek aplinkos, tiek energetikos klausimas, kurį teks spręsti dabar jau vienam ministrui. Darbų mastas ir reikšmė abejingų nepalieka, ir politinės intrigėlės atrodo mažų mažiausiai neatsakingai. Gal tiesiog paskirkim Roką Masiulį pavaduoti visą ministrų kabinetą, o atlikę profesionalai galės premjero lankstinukus dalinti.