Anksčiau naudotas naratyvas, kad čia yra konservatorių užsakymas susidoroti su nepalankiais politikais nebeveikia, nes užpulta ir Tėvynės sąjungos narė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė, kurios galvos besąlygiškai reikalauja tas pats Andrius Tapinas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos savivaldybėse dirbo 1502 Tarybos nariai, išrinkti 2019 metų savivaldybių rinkimuose, atitinkamai turėję galimybę per paėjusią kadenciją pasinaudoti kompensacijomis išlaidams už tarybos nario veiklą.
Šimtai asmenų šiuo metu suka galvas, ką daryti nes: a) jau paskelbta apie įtartiną lėšų panaudojimą; b) atsiuntė laišką ir netrukus bus paskelbta apie abejonių keliantį lėšų panaudojimą; c) dar neatsiuntė laiško, bet anksčiau ar vėliau atsiųs ir viskas paaiškės.
KĄ DARYTI?!
Atitinkamai krapštomi pakaušiai, gausiai užgulus apvalius stalus kuždamasi, skambinama įvairiems komunikacijos konsultantams, advokatams – reikia greito spendimo čia ir dabar.
Pirma natūrali reakcija yra neigti, sakyti, kad viskas čia tvarkoje, „pagal reglamentą“. Yra dokumentai, yra parašai, viskas teisėta, tinkamai įforminta – klausiantys įkyruoliai supras, kad suklydo, pripažins savo kaltę ir atsitrauks, grįš į savo urvelį. Greičiausiai tai yra labai tinkamas ir priimtinas advokato patarimas – remtis teisės aktais ir viskas bus gerai. Greičiausiai tai nepadės...
Gavau ir aš draugišką klausimą: „ką daryti, nes jau gautas A.Tapino laiškas su prašymu pateikti dokumentus? O ten savaime suprantama, viskas blogai, kaip pas visus... a) siųst ir tylėt – eis ir praeis viskas; b) siųst ir iškart dėti postą, kad nuvažiuota tiek, išleista kurui tiek, skirtumas toks, grąžinsiu savivaldybei, paaukosim bažnyčiai, iš klaidų mokomės ir tikėkimės, kad sistema bus skaidresnė“.
Visose krizių valdymo teorijose rekomenduojama vengti gynybinės strategijos, patariama pripažinti kaltę, atsiprašyti, nuoširdžiai pasakyti, kas netinkamai buvo padaryta, gailėtis ir atsiprašyti. Žmonės gerokai šilčiau ir atlaidžiau priima nuoširdžiai atgailaujantį prisidirbusį, nei kietakaktiškai ginantį savo teisybę. Žinoma, advokatas ir teisininkas visada sakys, kad pripažinęs ir atsiprašęs po to turėsi bėdų teisme, teks mokėti už pasekmes, todėl šiukštu negalima nieko pripažinti.
Visose krizių valdymo teorijose rekomenduojama vengti gynybinės strategijos, patariama pripažinti kaltę, atsiprašyti, nuoširdžiai pasakyti, kas netinkamai buvo padaryta, gailėtis ir atsiprašyti.
Tačiau reputaciniai praradimai, ypač kietakaktiškai besiginančiam politikui, gali būti gerokai didesni, nei galima žala hipotetiniame teisme.
Jeigu yra gautas A.Tapino laiškas su prašymu pateikti tarybos nariui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitą su įrodančiais dokumentais, be abejo, reikia viską pateikti, kadangi anksčiau ar vėliau teks tai padaryti, plius priverstiniu būdu išgavus dokumentus tuo pačiu bus gauta ir daugiau viešumo bei suformuota užsispyrusio, kažką slepiančio asmens reputacija.
Jeigu jau planuojama siųsti dokumentus su keliolika kartų per mėnesį piltais degalais ar kitokiomis schemomis, tai reiškia, kad istorija taps vieša ir viso miesto, rajono gyventojai dar ilgai kalbės apie tai. Be abejo, galima manyti sau, kad tokių jau yra dešimtys, po dviejų savaičių bus šimtai, informacija paskęs pažeidimų vandenyne ir nieko čia tokio. Galima taip pat svarstyti, kad miestiečiai nepriims neigiamai, nes juk yra garsių didelių miestų merų, kurie po skambių korupcinių skandalų vėl išrenkami merais, nes žmonėms patinka suktis gebantys politikai.
O gal visgi galima iš negatyvo padaryti pozityvą? Pasinaudoti garsia A.Tapino skaidrinimo kampanija ir pačiam pasišildyti dėmesiu, padidinti savo žinomumą?
Taip, galima tiesiog nepagrįstai panaudotus pinigus grąžinti į biudžetą ir tiek žinių. O bet tačiau galima ir nuveikti daugiau. Tikrai yra kažkur kaimas, gyvenvietė, kur sugedusi vandens pompa ar įgriuvęs šulinys, o dar geriau – suklypęs tiltelis per upelį, lieptas supuvęs. Pliaže nėra persirengimo būdelės, tualetai sutriušę? O juk artėja vasara – miestiečiai traukia praleisti laiką gamtoje. Jei yra išleista 13 tūkst. eurų, teisiškai viskas ten tvarkoje, atitinka reglamentą, tačiau paimi kopėčias, teptuką, kastuvą, atsuktuvą ir eini pats gyvai, fiziškai tvarkyti.
Dvi savaites galima savo Facebook ir Instagram paskyroje su plačia šypsena skelbti apie tai, kaip kasdien po darbo ar per pietų pertrauką einu ir tvarkau, stovėti prekybos centrų eilėse, pirkti medžiagas, dažus, postinti čekius, kelti išleistas sumas. O žmonės mato, kaip įkliuvęs, pinigus paėmęs politikas, išsinėręs iš prabangaus kostiumo, eina ir nebijodamas juodo darbo, tepasi rankas, prakaituoja, stengiasi ir grąžina paimtus pinigus per naudą žmonėms. Finale uždėti lentelę prie pliažo WC: „Dirbdamas ir pirkdamas medžiagas savo lėšomis, grąžinau įtarimų sukėlusius 13000 eurų. Vardas Pavardenis, Tarybos narys/ė“.
Sąrašas (nebaigtinis), ką galima padaryti už 13 tūkst. eurų:
- Nuvalyti Adolfo Ramanausko Vanago paminklą, kurį baltais dažais apipylė vandalai
- Įrengti Adolfo Ramanausko Vanago paminklo stebėjimo kamerą
- Nemokamai vežioti neįgaliuosius į polikliniką ir namo
- Padovanoti savo asmeninį automobilį (su tuo pačiu užrašu ant galinio lango) globos namams ar daugiavaikei šeimai ir kiekvieną savaitę įpilti degalų
- Kiekvieną sekmadienį išdalinti nemokamo maisto paketus (užrašas: Grąžinu skolą) skurdžioms šeimoms (dalinant kiekvieną sekmadienį po 70 eurų vertės paketus, galima tęsti visą savo kadenciją, iki kitų rinkimų).
