Realybė tokia, kad šio potencialo mūsų valstybė vis dar neišnaudoja, todėl, pagal DESI (Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės raidos) indeksą, Lietuvos viešosios e. paslaugos užima 12 vietą ES, o visa valstybė yra priskiriama šalių grupei, kurios viršija ES vidurkį, tačiau jų skaitmeninės ekonomikos plėtra yra lėtesnė lyginant su kitoms ES narėmis.
Naujų kompetencijų įgijimas – valstybinio sektoriaus rankose
Lietuvos vidaus rinka yra palyginti maža, didžiausia įmonė turi kiek daugiau nei 16 tūkst. darbuotojų. Lietuvoje nėra ypač didelių verslų (pvz.: General Electric, Volkswagen, Maersk), kuriems Lietuvos IT įmonės galėtų kurti ir diegti didelės apimties IT sprendimus, tuo pačiu ugdydamos ir savo kompetencijas.
Tuo tarpu valstybinis sektorius nuo 2008 metų įdarbino papildomus 2,9 tūkst. karjeros valstybės tarnautojus ir vadovus, kurių bendrai šiuo metu yra beveik 54 tūkst., o valstybės teikiamos paslaugos pasiekia visos šalies gyventojus, t.y. beveik 3 mln. žmonių. Taigi, valstybinis sektorius yra didžiausias Lietuvoje verslo paslaugų pirkėjas ir užsakovas.
Lietuvos IT sektorius pasižymi puikiais gebėjimais kurti specializuotus sprendimus, tačiau pasiekti daugiau trukdo ne tik žmogiškųjų pajėgumų trūkumas, bet ir patirties dirbant su dideliais užsakymais stoka. Žvelgiant į viešųjų pirkimų duomenis, valstybiniai IT užsakymai sudaro nuo 7 iki 17 proc. viso IT sektoriaus apyvartos per pastaruosius trejus metus. Jei valstybę vertintume kaip vieną stambų klientą, tokie skaičiai yra pakankamai reikšmingi. Tai reiškia, kad valstybės IT pirkimų manevrai turi neabejotiną įtaką IT sektoriaus finansiniams rodikliams.
Galimybių plėsti IT sektoriaus potencialą yra labai daug, tačiau be valstybinio palaikymo, vien verslo pastangomis, prasimušti į pasaulines rinkas yra labai sunku.
Tačiau čia svarbu pažvelgti giliau – šiandien turime kelti tikslą, kad valstybės IT pirkimai būtų gerai apgalvoti, teiktų didelę pridėtinę vertę, keltų darbo efektyvumą, mažintų veiklos administravimo kaštus, diegtų inovacijas ir skatintų tiek viešojo, tiek IT sektorių kompetencijų plėtrą.
Laikas keisti požiūrį – jau nebeužtenka vien padaryti pirkimą, nevertinant jo galutinio rezultato ir duosiančios naudos, šiandien IT sprendimai turi būti logiškai suplanuoti, aiškiai pamatuoti ir atitinkantys būsimas tendencijas. Valstybės užsakymai gali formuoti gerąją praktiką, arba kitaip tariant „know–how“ inovacijų vystymą.
Geriausias to pavyzdys, kaip valstybė gali skatinti inovacijas – naujausias Lietuvos kariuomenės pirkinys – aukštųjų inovacijų įmonės pasiūlyti optiniai priedėliai. Deja, šiandien turime nuleisti akis ir pripažinti faktą, kad pagal inovacijas skatinančius valstybės įsigijimus esame tik 93 vietoje iš 139 (World Economic Forum, Network Readiness Index duomenys). Kol kas čia valstybė susiduria su iššūkiais, kurie trukdo prisidėti prie pačios šalies, bei prie IT sektoriaus gerovės.
Laimėti galima tik mąstant keliais žingsniais į priekį
Apgalvoti viešieji pirkimai ir investicijos yra laimėjimas tiek valstybei, tiek pačiam IT sektoriui. Šiame ES finansavimo periode vien informacinės visuomenės skatinimui numatyta 236 mln. eurų, kuriuos privalome efektyviai investuoti, kad valstybinis sektorius gautų kokybiškus ir inovatyvius IT sprendimus, IT įmonės plėstų savo kompetencijos ir konkurencingumo ribas, o tuo metu įgytą patirtį galėtų sėkmingai eksportuoti.
Pirmasis žingsnis ir greičiausias laimėjimas Lietuvos IT sektoriui būtų jau turimų e. valdžios sprendimų eksporto skatinimas, kuris turėtų prasidėti nuo institucijose turimų procesų ir IT sprendimų kokybiškų pristatymų anglų kalba parengimo. Tokiu būdų galėtume užtikrinti kokybišką užsienio valstybių delegacijų priėmimą, kurioms drąsiai pasigirtume savo sprendimais ir pasiūlytume juos įsigyti būtent iš Lietuvos IT kompanijų.
Visa tai taip pat galėtume įtraukti į LR Užsienio reikalų ministerijos vykdomą vystomojo bendradarbiavimo veiklą, kur Lietuvos e. valdžios sprendimais padėtume besivystančioms šalims, taip užaugindami sau naujas eksporto rinkas.
Kalbant apie konkurencingų sprendimų vystymą, valstybei reikėtų aktyviau išnaudoti ikiprekybinių pirkimų teikiamas galimybes ir pakviesti pačias įmones teikti valstybines problemas likviduojančius ar numatomus reikalavimus įgyvendinančių IT sprendimų pasiūlymus dar prieš rengiant techninę užsakymų specifikaciją ir pan.
Žvelgiant toliau, vienas strategiškai gudrių žingsnių galėtų būti išankstinis numatomų ES reikalavimų įgyvendinimas (pvz. ES Muitinės kodeksas, kurį IT pagalba šalys privalės įgyvendinti iki 2020 m. gruodžio 31 d.) pasitelkiant IT sprendimus. Tokiu būdu Lietuva kitoms ES šalims narėms, tiems reikalavimams įsigaliojus bendrijoje, jau galėtų pasiūlyti mūsų šalyje veikiantį sprendimą ir iš to gauti naudą. Šalia to, tarptautinėje e. valdžios sprendimų aplinkoje (angl. Cross-border eSolutions) nuolat atsiveria naujos galimybės, kur didžiausią iniciatyvą iki šiol rodo tik pats IT sektorius.
Galimybių plėsti IT sektoriaus potencialą yra labai daug, tačiau be valstybinio palaikymo, vien verslo pastangomis, prasimušti į pasaulines rinkas yra labai sunku. Padėtį išjudinti galėtų mažų mažiausiai IT svarbą ir potencialą suprantantis viceministras, kuris valstybiniu lygmeniu IT sektoriui skirtų visą savo dėmesį, idealiu atveju tai galėtų būti ministras, kuris IT plėtrą traktuotų kaip vieną iš savo veiklos prioritetų. Lietuvos IT sektoriuje turime pakankamai potencialo, kurį pats laikas strategiškai išnaudoti.
Paulius Vertelka yra INFOBALT vykdomasis direktorius
