Visgi naujajai Vyriausybei imantis spręsti valstybės valdomų įmonių klausimo, svarbu suprasti, kad reikia užgydyti ne atskirų įmonių žaizdas, bet įvertinti visą sistemą, valdymo logiką ir ne tik esamas, bet ir potencialias problemas.
Pastarojo meto šurmulys, inicijuotas ir ministerijose vykdomų permainų, ir žiniasklaidos, – didelis žingsnis valstybės valdomų įmonių skaidrumo link. Kadangi kiekvienas valstybės pilietis yra tokios įmonės akcininkas, galima sakyti, kad kiekvieno pastangos – visų pelno link. Visgi daugelis klausimų nėra nauji, o verslo atstovai ir asociacijos juos kelia ne vienus metus.
Ilgai trunkančios permainos
Asociacija INFOBALT jau prieš kelerius metus atkreipė dėmesį į valstybės įmonių valdymo praktiką bei verslo strategiją. Štai, pavyzdžiui, tuo metu AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, ketinusio tapti ketvirtuoju mobiliojo ryšio operatoriumi, bent trys iš penkių valdybos narių buvo Susisiekimo ministerijos atstovai. Ir nors šiuo metu jau vykdomi pokyčiai bendrovės taryboje, dar ne visi nauji valdybos nariai yra aiškūs. Aukštos kompetencijos, nepriklausomos valdybos – vieno iš svarbiausių efektyvaus verslo gerųjų praktikų, kurios turėtų būti perkeltos į valstybės sektorių.
Būtent tokios aukštos kvalifikacijos skirtingų sričių komandos galėtų padėti valstybės valdomoms įmonėms pagaliau išgryninti veiklos strategijas, veiklos prioritetus, išskirtinumus bei būdus siekti efektyvumo. Beveik nėra abejonių, kad patyrę profesionalai vienareikšmiškai pritartų ir dar vienam pasiūlymui – valstybės kontroliuojamoms įmonėms nevertėtų žengti į sektorius, kuriuose jau aktyviai konkuruoja verslas.
O pagundų esama – šiuo metu jau rengiamos išsamios analizės ne tik apie besidubliuojančias tarpusavyje funkcijas bei paslaugas, bet ir tiesioginę, bet neefektyvią ir nepelningą konkurenciją su verslu. Visgi per ne vienerius metus blogųjų pavyzdžių ir bandymų konkuruoti su verslu visoje valstybės valdomų įmonių sistemoje susikaupę ne vienas – gal laikas jau įvertinti ir kitus scenarijus? Pavyzdžiui, tai, kad tokios veiklos turėtų būti atskirtos nuo valstybės strategiškai svarbių veiklų ir privatizuotos?
Vėlgi, tokiam klausimui kelti ir įvertinti daugeliu atvejų praverstų profesionalų įvertinimas – jie padėtų remtis geriausia verslo praktika, kuri orientuota į efektyvumą.
Mokytis iš verslo – ne tik apie pelną
Žinoma, auditorijai reikia komedijos arba tragedijos. Būtent todėl daugiau ir plačiau kalbame apie atvejus, kurie sužimba ypač dideliu piktnaudžiavimu, aplaidumu ar ilgalaikiu kenkimu. Visgi, tarp komedijos ir tragedijos – daug valstybės valdomų įmonių kasdienybės, kurioje besimezgančios problemos gal mažiau skandalingos, bet ne mažiau reikšmingos.
Tęsiant paraleles su geriausiomis verslo praktikomis, svarbu pastebėti, kad, orientuodamosi į didesnį efektyvumą ir galiausiai pelną, jos neaplenkia kasdienių situacijų – tad, pasimokyti yra iš ko. Viena iš tokių pamokų – kad valdymo situacijos turi sulaukti dėmesio anksčiau nei tampa krizinėmis.
Didelio paveikslo poreikis
Taigi, panašu, kad ir naujoji Vyriausybė patirs išbandymą valstybės valdomomis įmonėmis. Kaip ir bet kurioje kitoje srityje, pirmiausia norisi palinkėti – strateginio ir ilgalaikių pokyčių požiūrio. Kodėl?
Iki šiol išnarpliotos ir atskleistos istorijos dažniausiai patvirtina, kad valstybės valdomų įmonių problema – ne viena konkreti pavardė. Vaizdžiai tariant, valstybės kontroliuojamoms įmonėms, prasidedant naujam etapui, laikas ne numesti kelis kilogramus, o pakeisti gyvenimo būdą.
Paulius Vertelka yra asociacijos INFOBALT vykdomasis direktorius
