Remiantis EBPO, visuomenės vientisumas – visuomenės gerovę aukščiau privačių interesų iškeliančių etiškų taisyklių ir standartų laikymasis. Nepaisant Lietuvoje jau pasiektos pažangos užkertant kelią korupcijai ar šią problemą kontroliuojant (pvz.: dirbant Specialiųjų tyrimų tarnybai ir nevyriausybinei organizacijai „Transparency International Lietuva“), vis dar yra itin svarbu ir kelti visuomenės vientisumą ir pasitikėjimą valstybe.
Net 93 proc. lietuvių mano, kad korupcija šalyje itin paplitusi (ES vidurkis – 68 proc.), 80 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad už korupciją šalyje tinkamai nebaudžiama, o ir Eurobarometro (2017) bei Korupcijos suvokimo indekso (2018) duomenimis Lietuva atsiduria tarp aukščiausią korupcijos suvokimą turinčių Europos Sąjungos šalių.
Gyventojai pasitiki arba nepasitiki savo valstybe vertindami pagrindinius visuomenės vientisumo elementus, pavyzdžiui, neefektyvumą (viešųjų išteklių švaistymą), korupciją (viešųjų išteklių vagystę) ir gyventojams teikiamų paslaugų kokybę. Tik 35 proc. lietuvių pasitiki šalies vyriausybe (o Europos Sąjungoje net 64 proc.). Deja, bet spauda mirgėte marga nuo kelių veikėjų korupcinių žygių, o visai užmirštami Lietuvą kuriantys, diena iš dienos ligoninėse, mokyklose, policijos nuovadose ir kitose įstaigose dirbantys tūkstančiai valstybės tarnautojų.
Psichologai pastebėjo, kad, pasirodo, dauguma žmonių iš esmės save laiko dorais ir gerais, tačiau randa, kaip pateisinti padarytą nusikaltimą ir pasipelnymą.
Visuomenės vientisumo ir pasitikėjimo valstybe skatinimas ne tik skamba patraukliai, bet yra ir gera investicija: be šio demokratijos pamato korupcija ir nepasitikėjimas valstybe sukeltų ilgalaikę socialinę žalą ir bet kuris vyriausybės pasiektas tikslas netruktų nugrimzti užmarštin. Korupcija ne tik tiesiogiai liečia gyventojų žmogaus teises, bet, tyrimų įrodyta, kad valstybe pasitikima tuomet, kai vertinamas valstybės veiksmų teisėtumas, noras mokėti mokesčius, rinkų padėtis ir net bendras viešosios politikos efektyvumas (ypač ten, kur reikia dalyvauti ir patiems gyventojams).
Nepaisant spaudoje narstomų korupcijos atvejų, neetiškai elgiasi ne iš prigimties blogi, tik piniginėmis baudomis ar kalėjimu įbauginami žmonės. Psichologai pastebėjo, kad, pasirodo, dauguma žmonių iš esmės save laiko dorais ir gerais, tačiau randa, kaip pateisinti padarytą nusikaltimą ir pasipelnymą (pvz.: sako, kad „neturėjo pasirinkimo“, „padarė taip dėl vaikų“ ar „visi daro tą patį“). Kartais piniginių baudų ar kalėjimo baimę pranoksta ir itin reikšmingos emocijos, moraliniai principai ir noras išlaikyti viešojoje erdvėje susikurtą įvaizdį.
Kad ir kokios svarbios tradicinės kontrolės ir bausmių priemonės bebūtų, vien tik jų nepakanka. Tie, kas esame susidūrę su valstybės tarnyba, puikiai žinome, kad reikia kurti gerus įstatymus, teisės aktus ir bausmių sistemą, bet valstybės tarnautojų ir paprastų piliečių įsitikinimus ir elgesį taip ne visada pavyks pakeisti.
O jeigu šių priemonių nepakanka, ką dar galima padaryti? Na, iš pradžių derėtų prisiminti, kad ne iš aukščiau nuleisti įsakymai, o kolektyviniai judėjimai užtikrina tvarius pokyčius. Keisti įsitikinimus ir elgesį nėra lengva. Vis dėlto, kaip jau minėjau ankstesniame straipsnyje, nieko nėra neįmanoma.
Remiantis ankstesniais tyrimais ir vairuotojų elgesio analize VGTU ir MJJ fonde, nedideli ir nebrangūs pokyčiai gali smarkiai pakeisti žmonių elgesį tikrame gyvenime, ypač asmenims nusprendus pokyčių imtis kartu ir įkvėpti prie pokyčių jungtis ir dar daugiau aplinkinių. Kalbant apie vientisumą, psichologiniais tyrimais nustatyta, kad net maži žingsniai, pvz.: 10 Dievo įsakymų priminimas ar akių nuotraukos pakabinimas ant sienos gali ryškiai sumažinti neetiškai besielgiančių žmonių skaičių.
Kai kurios pasaulio vyriausybės jau suprato šias idėjas ir įtraukė psichologų bei elgesio mokslo specialistų įžvalgas į kasdienį viešųjų įstaigų darbą: taip keičiamas visuomenės tarnautojų elgesys bei skatinamas visuomenės vientisumas ir piliečių pasitikėjimas valstybe.
Kad ir kokios svarbios tradicinės kontrolės ir bausmių priemonės bebūtų, vien tik jų nepakanka.
Pasaulyje gausu gerų pavyzdžių, štai Lietuvoje Transparency International Lietuva iniciatyva sėkmingai mažinamas moksleivių nusirašinėjimas, skaidrinamas mokyklų darbas ir mažinamas pacientų noras duoti kyšius ligoninėse. Tokių puikių rezultatų buvo pasiekta ne griežtinant kontrolę ar bausmes, o įtraukiant žmones: pasirašant pasižadėjimus, kuriant dalyvių lėšų fondus ir vertinant gydytojus.
Sergejus Muravjovas, organizacijos vadovas, teigė: „Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių suvokia skaidrumą kaip įprotį ir nori prisidėti prie gerųjų pavyzdžių kūrimo. Jie supranta, kad raktas į sėkmę yra jų pačių rankose ir yra pasiryžę patys imtis iniciatyvos. Juolab, kad tokios „minkštosios“ iniciatyvos nereikalauja naujų įstatymų, daug ką gali padaryti įstaigoje dirbantys žmonės“.
Per pastaruosius kelerius metus sėkmingus pavyzdžius regėjau ir Kolumbijoje, šalyje su daug aukštesniu korupcijos suvokimo lygiu nei Lietuva ir daugiau nei 1 mln. valstybės tarnautojų:
1. Viešoji įstaiga. Nacionalinėje Kolumbijos vyriausybės agentūroje visi valstybės tarnautojai daužo piñatas, prigrūstas institucines vertybes ir procesus primenančiomis apyrankėmis, be to, net 25 tūkst. šalies valstybės tarnautojų siūlo svarbiausias valstybės tarnautojų etiškas vertybes, jas aptaria ir renka pačią svarbiausią, o taip pat ruošia ir spektaklius, kuriuose vaizduoja pokyčių ir naujovių priverčiančias imtis kasdienes darbo situacijas. Kolumbijos vyriausybės „Kultūrinė ir elgesio keitimo komanda“, pristatydama šias naujas priemones, siekia valstybiniu lygiu keisti valstybės tarnautojų įsitikinimus ir elgesį.
2. Viešosios įstaigos ir pilietinio judėjimo sąjunga. Bogotos mero kanceliarijoje apsilankiusi valstybės tarnautojų grupė išdalino ką tik skintų gėlių su prieraišu „galite geriau“. 400 valstybės tarnautojų visame mieste aplankė dar 23 vietas ir visur pristatė vis naujas iniciatyvas. Pilietinis judėjimas valstybės tarnautojus mokė pedagoginių priemonių, o visuomenės vientisumo srityje besispecializuojanti vietinė viešoji įstaiga taip pat pasidalino savo gerąja patirtimi, idant minėtieji valstybės tarnautojai galėtų sukurti ir įgyvendinti jų darbo aplinką gerinančias priemones.
3. Piliečių grupė. Quibdó – vienas problematiškiausių Kolumbijos miestų, o prieš vietos rinkimus šiame mieste universiteto studentų grupė ėjo per miestą ir prašė vietinių kelti nuotraukas į socialinius tinklus su grotažyme #IWon’tSellMyVote (angl. Neparduosiu savo balso). Vos per kelias dienas į šią akciją įsijungė šimtai visos šalies žmonių ir net keli populiariausi kandidatai viešai pasižadėjo nepirkti balsų.
Tiesa ta, kad nekeičiant įstatymų ar teisės aktų šie žingsniai neatneš ilgalaikių, tvarių pokyčių, vis dėlto, mano patirtis rodo, kad galima taip pradėti veikti. Nederinant įstatymų su problemą tiesiogiai paliečiančiomis iniciatyvomis, noru keistis ir konkrečiomis žmonių psichologiją ir elgesio mokslą keičiančiomis strategijomis, vien tik teisės aktais kasdienių įsitikinimų ir elgesio neįmanoma pakeisti. Jei norime didinti visuomenės vientisumą, svarbu keisti tas sritis, kuriose piliečiai patys labiausiai įsitraukia į valstybės valdymą. Pradėti galime nuo to, kaip pranešame apie politikų ir valstybės tarnautojų veiksmus (dabar spaudoje dažniausiai matome juos tik neigiamą atspalvį turinčiuose skandaluose) ir gerinant gyventojams teikiamų paslaugų ir procedūrų kokybę.
Šiuos pokyčius pasieksime tik tuomet, kai valstybės tarnautojai, politikai, privačių įmonių vadovai ir darbuotojai, mokslininkai, spaudos atstovai ir paprasti gyventojai atmins, kad visuomenės vientisumo ir spartų šalies augimą lemiančio sveiko, kritiško pasitikėjimo valstybe klausimas – mūsų visų rūpestis. Visiems mums derėtų atminti, kad turime ne laukti stebuklingos vyriausybės manos, o dirbti išvien, nors taip pat neprivalome laukti, kol pokyčių imsis kiti: galime pradėti keisti kasdienį elgesį jau dabar bei įkvėpti prie mūsų prisijungti ir aplinkinius.
Paulius Yamin yra lietuvių kilmės Kolumbijos pilietis, šiuo metu su savo kolumbietiška šeima gyvenantis Vilniuje. Jam skirta MJJ fondo stipendija, jis yra VGTU mokslinis bendradarbis, Elgesio laboratorijos partneris bei taip pat rašo daktaro disertaciją Londono Ekonomikos ir Politikos mokslų mokykloje. Anksčiau jis buvo išorinis Darbo organizacijos patarėjas (JT agentūra, atsakinga už darbo problemas), vadovavo Kolumbijos vyriausybės Elgesio ir kultūros komandai bei tyrimų klausimais konsultavo Antaną Mockų. Šiam tyrimui duomenis rinko ir Lara Geermann.
