Ant jos stalo bus 2 pagrindiniai dokumentai: ilgametis 2021-2027 m. ES biudžetas ir vadinamasis ES ekonomikos gaivinimo fondas. Dėl abiejų dalykų Bendrijos narių pozicijos išsiskiria. Europos ateitis ateinantiems dešimtmečiams spręsis būtent dabar, ir, kaip sakiau anksčiau, tam prireiks rimtų kompromisų.
Europos ateitis ateinantiems dešimtmečiams spręsis būtent dabar.
Į ką verta atkreipti dėmesį prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą? Kaip žinia, parengtas ilgametis 2021-2027 m. ES biudžetas yra kuklesnis nei tas, kurį anksčiau siūlė Europos Komisija. 2021-2027 m. biudžete šiuo metu numatyta 1074 mlrd. eurų, palyginti – 2014-2020 m. biudžetas siekė 959 mlrd. eurų. Augimas menkas ir nepakankamas išjudinti viruso pakirstą ekonomiką bei atkurti pasitikėjimą.
Todėl kaip papildoma skatinimo priemonė, greta ilgamečio ES biudžeto, ir buvo pasiūlytas ES ekonomikos gaivinimo fondas, siekiantis 750 mlrd. eurų. Iš jų 500 mlrd. numatyta išdalinta kaip dotacijas nuo viruso nukentėjusioms ES valstybėms, dar 250 mlrd. planuojama suteikti ES narėms paskolomis.
Ekonomikos gaivinimo fondo lėšų paskirstymas
Ekonomikos gaivinimo fondo (kurį dar teks tvirtinti) lėšų skirstymas tiesiogiai ES valstybėms narėms, apeinant bendrąsias ES biudžeto dalijimo procedūras, jau dabar kelia galvos skausmą. Kai kurioms ES šalims jis didesnis nei kitoms. Kodėl?
Pirma: pirmą kartą istorijoje ES biudžeto lėšų skyrimas kaip sąlyga tiesiogiai siejamas su teisės viršenybės įgyvendinimu ir demokratijos – piliečių teisių bei laisvių – užtikrinimu. Tai reiškia, kad valstybės, kurios pamins europinės teisės viršenybės ir demokratijos kriterijus, gali netekti dalies ES paramos lėšų.
Dar įdomiau – siūloma, kad ES šiuo klausimu galėtų priimti sprendimus kvalifikuotos daugumos principu. Vadinasi, veto teisės neturės nė viena ES valstybė, o sprendimui priimti užtektų ketvirtadalio ES valstybių narių pritarimo.
Esama situacija sufleruoja, kad bent dviem valstybėms – Lenkijai ir Vengrijai – gali iškilti svarios ES biudžeto lėšų dalies netekimo grėsmė. Pavyzdžiui, vien Lenkija dabar tikisi virš 80 mlrd. eurų ES paramos, todėl galimi biudžeto praradimai paliestų skaudžiai.
Antra: kaip papildomą sąlygą dotacijoms ir paramai iš ES gaivinimo fondo gauti siūloma numatyti įsipareigojimą investuoti į klimatui draugiškus sprendimus. Pagal projektą, iš 750 mlrd. gaivinimo fondo krepšelio netgi 30 proc. lėšų turėtų būti skiriama su klimato kaita susijusioms investicijoms. Tai greičiausiai reikš esminius energetikos ir ekonomikos sektoriaus pertvarkymus, kuriems prireiks papildomų investicijų iš nacionalinių ES valstybių narių biudžetų. Taigi – Vyriausybėms teks priimti ir nepopuliarius sprendimus. Beje, dar neteko girdėti, kad Lietuvoje žaliaisiais save vadinantys apie tai rimčiau diskutuotų.
Netgi 30 proc. lėšų turėtų būti skiriama su klimato kaita susijusioms investicijoms.
Trečia: Briuselis, siūlydamas ES gaivinimo fondą, iš dalies atsisako savo privilegijos konkrečioms sritims skirstyti paramos lėšas pagal ES vykdomas programas, tačiau pasilieka galimybę daryti įtaką per papildomą reikalavimą ES valstybėms narėms parengti atskirą nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą 2021-2023 metams. Jį privalės pateikti visų ES valstybių Vyriausybės. Priminsiu, jog keliamas tikslas 750 mlrd. eurų panaudoti būtent per šį labai trumpą laikotarpį, po kurio ES lėšų srautas gerokai sumažės.
Žinoma, Lietuva yra tarp tų valstybių, kurios tikisi solidesnės finansinės pagalbos iš ES gaivinimo fondo. Sprendžiant iš Lietuvos Vyriausybės vėlavimo skirstant paramą koronaviruso akivaizdoje, papildoma ES parama, kurią bus būtina greitai priimti ir panaudoti, nenuteikia ramiai. Tiesa, tos paramos pirmiausia reikia sulaukti.
Briuselyje vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje, matyt, dar kartą išgirsime vadinamų taupiųjų ES valstybių narių – Austrijos, Nyderlandų, Danijos ir Švedijos – skepsį. Šios valstybės greičiausiai sieks ne tik mažesnio ilgamečio ES biudžeto (bei atitinkamai mažesnių savo įmokų), bet ir kur kas didesnės priežiūros leidžiant pinigus iš specialaus ES fondo. Be to, minėtas valstybių ketvertas toliau kvestionuoja sprendimą dėl ES fondo siūlomos dotacijų ir paskolų proporcijos.
Lėšas reikės investuoti užtikrinant, kad pinigai nebūtų sudeginti politinių pageidavimų koncertuose.
Europai reikia pasvertų ir tuo pat metu žaibiškų sprendimų. ES ir nacionalinių biudžetų lėšas reikės investuoti užtikrinant, kad pinigai nebūtų sudeginti politinių pageidavimų koncertuose. Piliečiai turės patys reikalauti rezultatų. Svarbiausi ES prioritetai – ekonomikos gaivinimas, efektyvi sveikatos apsauga ir klimato kaitos stabdymas – kol kas lieka nepajudinami.
Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys
Informacijos viešinimas bus apmokėtas iš EP Renew Europe group sąskaitos
