Toks požiūris neatitinka realybės. Netgi pripažįstant, kad skirtumas tarp šių sričių yra, jis neesminis. Bene reikšmingiausias skirtingo vertinimo šalininkų argumentas tas, kad korumpuoti viešojo sektoriaus tarnautojai kaip taisyklė piktnaudžiauja visos politinės bendruomenės vardu suteiktais įgaliojimais (todėl jie pažeidžia kiekvieno atitinkamos bendruomenės nario interesus, o korupcija privačiame sektoriuje dažniausiai žalinga tik konkretaus atitinkamus įgaliojimus suteikusio privataus subjekto arba įmonės akcininkų interesams). Viena vertus, šis vertinimas grindžiamas toli gražu ne šimtaprocentine prielaida, kad bendrasis valstybės tarnybos prestižas rūpi kiekvienam piliečiui. Kita vertus, jei laikome, kad Zarasų savivaldybės administracijos tarnautojo korupcija žalinga Vilniaus gyventojui, turėtume pripažinti ir tai, jog vertinimas, kad privataus savininko arba akcininko patirta žala yra skriauda tik jiems – nenuoseklus. Juk iš esmės kiekvienas esamas ir netgi potencialus savininkas arba akcininkas yra suinteresuotas, kad tokia situacija nebūtų toleruojama ir su korupcija privačiame sektoriuje būtų kovojama. Ką jau kalbėti apie tokius absoliučiai kiekvieną asmenį paliečiančius neigiamus korupcijos privačiame sektoriuje kaštus kaip laisvos konkurencijos (sykiu ir efektyviausio prekių ir paslaugų gamybos bei teikimo) sutrikdymas
Tačiau pabandykime pažiūrėti kaip gali realiai atrodyti ta korupcija privačiame sektoriuje.
Tarkime, labai rūpinatės savo, savo sutuoktinio bei auginamų vaikų sveikata. Todėl jūs daug ką aukojate, atiduodate paskutinius pinigus ir dar lendate į skolas tam, kad pasistatytumėte „sveiką” namą ir jame užaugintumėte sveikus vaikus. Kadangi pats ne kažin ką išmanote arba neturite laiko, nusisamdote statybų prižiūrėtoją. Tačiau gavęs kyšį už tai, kad nebūtų pernelyg pastabus, jis leidžia rangovui naudoti trečiarūšes medžiagas. Praeina dešimt ar penkiolika metų ir per tą laiką visa jūsų šeima suserga bjauria lėtine liga. Nejau sakysime, kad privačiai samdytas statybų prižiūrėtojas padarė mažesnį nusikaltimą nei dėl kaimyninio pastato aukštingumo pažeidimo akis „užmerkęs” Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos pareigūnas? Vargu.
Kitas pavyzdys. Ateinate pas teisines paslaugas teikiantį advokatą. Turite bylą, kurioje tiek jums, tiek ir jūsų priešininkui pergalės reikia taip, kad esate pasirengę neskaičiuoti pinigų. Gerai sumokate už paslaugas. Tačiau priešininkas paslapčiom ateina pas jūsų advokatą ir jam pasiūlo įspūdingą sumą už tai, kad šis atskleistų bylos strategiją, nenaudotų veiksmingiausių priemonių (apie kurias jūs pats menkai išmanote) arba paprasčiausiai praleistų kokį nors svarbų procesinį terminą. Jūs pralaimite bylą. Nejau tokioje situacijoje būtų skirtumas kodėl pralaimėjote: ar dėl to, kad buvo papirktas teisėjas, ar dėl to, kad buvo papirktas jūsų advokatas. O jei ir būtų, ar galima pasakyti, kad teisėjo nusikaltimas baisesnis nei advokato? Vargu.
Arba imkime bene tipiškiausią korupcijos privačiame sektoriuje pasireiškimą – įmonės turto iššvaistymą ar pasisavinimą pasinaudojant užimamomis pareigomis. Taip, tokie veiksmai pirmiausia sukelia žalą įmonės savininkui arba akcininkams. Bet juk žalą patiria ne tik jie. Iššvaistyto ar pasisavinto turto dalimi neišvengiamai sumažėja įmonės pajamos bei pelnas. Ką tai reiškia? Pirmiausia tai, kad įmonė turi mažiau išteklių iš kurių gali didinti darbo užmokestį savo darbuotojams, kurių šeimos akivaizdžiai nuo to nukenčia (susiklosčius itin nepalankiam scenarijui, įmonei tokiu atveju gresia netgi bankrotas ir darbuotojų atleidimas, o tai be kita ko ir naštą pašalpas bedarbiams mokančiai valstybei). Antra, valstybei sumokamas mažesnis pelno mokestis (jei apskritai pelno lieka ir tas mokestis mokėtinas). Vadinasi patiriamas tiesioginis poveikis valstybės biudžetui, o sykiu ir kiekvienam Lietuvos gyventojui.
Taigi, korupcijos žalos dydžio neverta sieti su tuo ar ji reiškiasi viešajame, ar privačiame sektoriuje. Ši praktika naudinga tik tiems, kas ja užsiima. Visi kiti didelę žalą patiria abiem atvejais. Korupcija privačiame sektoriuje nėra „mažesnis blogis”.
Dr. Petras Ragauskas yra advokatas, Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.
