Šis klausimas – su daugybe klaustukų. Kodėl generalinis prokuroras negali tesėti Lietuvos valstybei duotos priesaikos: vykdyti įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, būti nešališkas ir sąžiningas? Kodėl A.Valantinas niekada iki galo neištirs koncerno EBSW veiklos, "Rubicon" grupės juodosios buhalterijos, Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno žūties, pedofilijos bylos, teisėjų korupcijos? Norint atsakyti į šiuos klausimus, visų pirma reikia prisiminti, kaip kuklus apylinkės teisėjas tapo generaliniu šalies prokuroru.
Kas skyrė A.Valantiną?
Kadaise, kai prokurorai ir STT pareigūnai ėmė rimtai tirti "Rubicon" grupės ir politikų ryšius, antrai kadencijai perrinktas prezidentas Valdas Adamkus, kaip ir tikėjosi Artūras Zuokas, atleido iš pareigų generalinį prokurorą Antaną Klimavičių ir STT vadovą Valentiną Junoką. Prezidentą kontroliavę asmenys pradėjo naujų kandidatų į tuščias kėdes paieškas. Atranką patikėjo buvusiam prokurorui, tuometiniam VSD vadovui Arvydui Pociui. Šis pasiūlė Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko Virgilijaus Valančiaus pagalbininką, Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo pirmininką A.Valantiną. Šį teisėją aktyviai rėmė ir Seimo pirmininko Artūro Paulausko aplinka, ypač buvęs teisingumo ministras, kuo didesnės įtakos teisėtvarkoje siekusios advokatų kontoros seniūnas Vytautas Markevičius. Valdantys socialdemokratai pritarė kandidatūrai, bet kėlė konkrečius reikalavimus: dėl būsimų prokuratūros statybų konkursų, dėl savo teisės parinkti prokuratūros kanclerę, matyt, ir dėl EBSW bei kitų tyrimų. A.Valantinas su visomis sąlygomis sutiko. Tiesa, prezidentui V.Adamkui per susitikimą kandidatas pasirodė per silpnas. Tačiau jo nuomonės niekas nepaisė. Liko galioti VSD vadovo poilsio kambaryje priimtas sprendimas: paslaugus teisėjas A.Valantinas tapo šalies generaliniu prokuroru.
Įpareigojančios VSD paslaugos
Kodėl generalinis prokuroras nebuvo ir niekada nebus savarankiškas? Kodėl jis nedrįso stabdyti su įstatymais prasilenkiančio VSD veiklos? Kodėl pulkininko V.Pociūno žūties byloje niekada nebuvo apklaustas VSD direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas? Į šį klausimą gali atsakyti slaptas etatinis VSD pareigūnas S.T. – sovietmečiu buvęs smulkus skundikas, su kriminaliniu pasauliu susijęs barmenas, EBSW juodųjų pinigų išvežiotojas, vėliau Maskvos nurodymu rinkęs informaciją apie Lietuvos strategines įmones ir dėl to patekęs į Lietuvos kontržvalgybos akiratį, aktyvus "Dujotekanos" talkininkas, finansų ministro patarėjas ir jo šnipinėtojas, kurį laiką faktinis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas. Štai tokio žmogaus ranką VSD ištiesė į bėdą patekusiai A.Valantino šeimai.
„Pono Valantino klausimą“ jau pradėjo spręsti pati visuomenė, pakraupusi nuo prokurorų rengiamų makabriškų spektaklių ir ciniško išsirinktų politikų neveiklumo.
O buvo taip. Telšių apskrities mokesčių inspekcija, vadovaujama Antano Naujoko, prieš porą metų tikrino jos teritorijoje veikusias statybos įmones. Inspektoriai rado dokumentus, įrodančius, kad bendrovė "Samanėlė" milijoną litų išmokėjo vokeliuose. Juodosios buhalterijos popieriai buvo ištraukti iš įmonės vyriausiosios finansininkės krepšio. Netrukus pas A.Naujoką atskubėjo kitos stambios statybų bendrovės vadovas ir pasiūlė kyšį už tai, kad "šitos istorijos nebebūtų". Telšių mokesčių inspekcijos viršininkas "Samanėlės" medžiagą perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Telšių padaliniui ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tuo metu VSD ir VMI dirbęs S.T. uždraudė inspekcijai viešinti šį faktą ir pradėjo tarnybinį tyrimą dėl paties A.Naujoko veiklos. Netrukus S.T. atleido A.Naujoką iš darbo. Tačiau buvęs Telšių mokesčių inspektorius nepasidavė. Ruošė dokumentus teismui, ėjo į spaudą. Tada buvo iškviestas į VSD ir įspėtas, kad baigtų ieškoti teisybės, nes kitaip bus apšauktas užsienio šnipu. "Pone Naujokai, mes dar susitiksime su Jumis ne vieną kartą", – atsisveikino S.T. kolegos saugumiečiai. A.Naujokas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Ši atsakė, kad VSD veikė teisėtai. A.Naujokas pradėjo suprasti, kas vyksta, tik tada, kai sužinojo, jog su juodąja "Samanėlės" buhalterija įkliuvusi vyriausioji finansininkė yra A.Valantino sesuo Stasė. Taip pat paaiškėjo, kad "Samanėlė" yra verslo partnerė įmonės, kuri iš A.Valantino prokuratūros ėmė gauti statybų užsakymų už šimtus milijonų litų. Beje, draugo V.Valančiaus administraciniai teismai, kaip A.Valantinas ir tikėjosi, nutarė, kad S.T. pagrįstai pašalino A.Naujoką iš pareigų. Savaime suprantama: Telšių rajono apylinkės prokuratūra "Samanėlės" bylą nutraukė. Tik žiniasklaidai pasipiktinus, Generalinė prokuratūra ją atnaujino ir perdavė tirti Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Tačiau netrukus iš Klaipėdos prokurorų bylą atėmė ir perdavė Šiaulių apygardos prokuratūrai, kuri, pasirodo, yra daug artimesnė VSD ir A.Valantinui.
Žodžio laisvė – grėsmė nacionaliniam saugumui
Šiaulių prokurorams nuo gūdžių, sovietijos stagnacijos 1984 metų vadovauja ponas Anatolij Mirnyj. Būtent jis, VSD paprašytas, kreipėsi į Šiaulių apygardos teismo pirmininką Boleslovą Kalainį, kad būtų pradėta telefoninių pokalbių kontrolė ir kitos operatyvinės veiklos priemonės tų viešųjų asmenų atžvilgiu, kurie domėjosi pulkininko V.Pociūno žūtimi, "Dujotekanos" veikla, parlamentiniu VSD tyrimu, skandalingu "Leo LT" projektu. A.Mirnyj pasirašė dešimtis teikimų Šiaulių apygardos teismo pirmininkui B.Kalainiui, teigdamas, neva VSD turi informacijos apie viešų asmenų "veikas, keliančias grėsmę valstybės konstitucinei santvarkai, jos nepriklausomybei, ekonominiam saugumui, valstybės gynybinės galios užtikrinimui ir kitiems svarbiems nacionalinio saugumo interesams". Teismo pirmininkas B.Kalainis tenkino visus prokuroro A.Mirnyj teikimus ir leido VSD neteisėtai sekti žurnalistus bei kitus viešus asmenis net keletą metų. Kai kurie sekami iki šiol. Saugumiečių slapta įrašyti pokalbiai, pažeidžiant įstatymus, klastojant dokumentus, buvo platinami politikams, pareigūnams, kitiems žurnalistams. Viešų asmenų telefoninių pokalbių išklotinės nuolat neštos tuomečiam prezidentui V.Adamkui. Apie savo pavaldinio A.Mirnyj ir buvusio kolegos B.Kalainio teikiamas neteisėtas paslaugas saugumiečiams seniai žino ir A.Valantinas. Tačiau iki šiol jis nepareikalavo, kad pavaldinys nutrauktų Konstituciją pažeidžiančius veiksmus. A.Valantinas taip pat žino, kad VSD turi prokurorą A.Mirnyj kompromituojančios informacijos. Įstatymai įpareigoja generalinį prokurorą asmeniškai prižiūrėti, kad VSD operatyvinė veikla būtų teisėta. Tačiau tikrovėje yra priešingai: VSD kontroliuoja ir reguliuoja A.Valantino ir jo šeimos veiklą. Todėl Lietuvos Respublikoje, taip pat kaip pokomunistiniuose Rytuose, teisėtvarka ir kai kurie aukšti valstybės pareigūnai jau keleri metai traktuoja spaudos ir žodžio laisvę, teisę rinkti ir skleisti informaciją kaip grėsmę šalies konstitucinei santvarkai. Netrukus A.Valantinas turės apsispręsti, ar A.Mirnyj, kuris šiuo metu rūpinasi jo sesutės Stasės byla, paskirti Šiaulių vyriausiuoju prokuroru dar vienai kadencijai. Koks bus generalinio prokuroro sprendimas? Taip, taip, A.Naujokai, Jūs generalinio žingsnius jau seniai teisingai nuspėjate.
Negelbėjo nei mergaičių, nei kurso draugo
Seimas tuoj balsuos dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto parlamentinio tyrimo išvadų – vertins aplaidžią prokurorų veiklą galimos pedofilijos byloje. Komiteto išvados buvo ilgai gludintos ir švelnintos: kad tik nepakenktų stiprių jėgų globojamam ir jų valią paslaugiai vykdančiam generaliniam prokurorui. Tuo tarpu pono generalinio vaidmuo šioje byloje – tikrai generalinis. A.Valantinas visą laiką pats asmeniškai rūpinosi teisėjo Jono Furmanavičiaus reikalu. Dar šių metų balandį, po Drąsiaus Kedžio skundų dėl galbūt tvirkintos ir prievartautos dukters, Generalinė prokuratūra pasiėmė bylą iš Kauno apygardos prokuratūros. Čia byla rūpinosi pats A.Valantinas. Ne kas kitas, o jis pats priėmė sprendimą grąžinti bylą Kauno apygardos prokuratūrai, konstatavus, kad tyrimas vyksta gerai. Beje, po Kauno žudynių to paties A.Valantino sudaryta prokuratūros komisija pripažins, kad byla iš esmės netirta, kad nebuvo atlikti net pradiniai procesiniai veiksmai. Tačiau liepos mėnesį, po naujos skundų bangos, Generalinė prokuratūra antrą kartą pasiėmė bylą iš Kauno. Ir vėl ja rūpinosi pats A.Valantinas. Ir vėl jo nurodymu byla grąžinta Kauno prokurorams, o dviem Seimo komitetų pirmininkams raštu atsakyta, kad bylos tyrimas vyksta sklandžiai. Po mėnesio, rugpjūtį, kyla dar viena skundų banga. Šį kartą žiniasklaidą ir politikus pasiekė kraupi vaizdo medžiaga su mergaitės, kuri galėjo būti prievartauta, liudijimu. Generalinė prokuratūra bylą pasiima trečią kartą. Šįkart A.Valantinas atostogauja, ir jo pavaduotojas pagaliau atima bylą iš Kauno prokurorų ir perduoda Vilniaus apygardos prokuratūrai. "Po to, kai prezidentūrai gavus laiškus mes persiuntėme į Generalinę prokuratūrą, ši byla rugpjūčio 18 dieną atsidūrė Vilniuje", – per šimtadienį paaiškino visuomenei Respublikos prezidentė. Dar rugsėjo mėnesį teisėjas J.Furmanavičius savo draugo vadovaujamai Generalinei prokuratūrai parašė skundą dėl šmeižto. Generalinė prokuratūra persiuntė šį skundą į Vilniaus apygardos prokuratūrą teisėjo laidotuvių dieną! Seimo išvadose rašoma, kad prokurorai per metus taip ir nedavė leidimo pradėti operatyvinį tyrimą prieš galimus pedofilus, uždraudė klausytis jų telefonų. Pedofilija, A.Valantino įsitikinimu, yra nekaltas žaidimas, palyginti su žurnalistų domėjimusi "Dujotekana", "Leo LT" ir kitais VSD kuruojamais "nacionaliniais projektais". Teismų įstatymas numato, kad bet kuriuos procesinius veiksmus teisėjo atžvilgiu gali atlikti tik generalinis prokuroras ir tik jis gali vadovauti tyrimui dėl teisėjo veikų. J.Furmanavičius buvo A.Valantino kurso draugas. Jo bei kitos kaunietės gyvybes generalinis prokuroras galėjo išgelbėti. Jei būtų buvęs bent truputėlį drąsesnis, savarankiškesnis, padoresnis. Jei būtų atsilaikęs prieš VSD spaudimą. Beje, kodėl kai kurie VSD vyrukai taip sunerimę dėl galimos pedofilijos bylos? Visus metus demonstruotas prokurorų cinizmas, jų keliaklupsčiavimas prieš stiprią galimų pedofilų grupuotę galėjo pastūmėti į nusikaltimą prievartautos mergaitės tėvą. Kita vertus, jei teisėjas J.Furmanavičius buvo nekaltas ir bjauriai apšmeižtas, generalinis prokuroras privalėjo tokiam šmeižtui iškart užkirsti kelią.
"Noriu pabrėžti, kad pono Valantino klausimas nėra sprendžiamas", – kilus vadinamajam pedofilijos skandalui pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nejaugi? Negi prezidentė ir Seimas nemato, kad "pono Valantino klausimą" jau pradėjo spręsti pati visuomenė, pakraupusi nuo prokurorų rengiamų makabriškų spektaklių ir ciniško išsirinktų politikų neveiklumo.
