Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Povilas Saulevičius: Savivalda gyventojams padėti negali, nes Seimas nepadarė savo darbo iki galo

Pakeitus keletą nuostatų viename įstatyme, savivaldybės karantino metu galėtų spręsti ne vien su ekstremalia situacija susijusius klausimus.
Povilas Saulevičius
Povilas Saulevičius / Asmeninio archyvo nuotr.

Koronaviruso epidemija vis labiau įsisiautėja. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) ragina žmones vengti viešojo susibūrimo vietų, laikytis karantino sąlygų ir, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu.

Daugelis verslo atstovų, priklausomai nuo verslo rūšies, rekomenduoja savo darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Viešasis sektorius – ne išimtis. Tarp pateiktų rekomendacijų yra siūlymas valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbą organizuoti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Tačiau savivaldybės susiduria su kita problema: kaip organizuoti tarybų darbą?

Šių metų kovo 17 d. Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymo 13, 14 ir 15 straipsnių pataisas, pagal kurias savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu, tik jeigu priimami neatidėliotinai būtini sprendimai, susiję su nepaprastąja padėtimi, ekstremaliąja situacija ar karantinu.

Kitaip tariant, visi kiti svarbūs savivaldybės kasdienio gyvenimo klausimai (socialiniai, švietimo, biudžeto perskirstymo, komunalinio ūkio tvarkymo, mokesčių lengvatų teikimo, investicinių projektų tęstinumo, teritorijų planavimo ir kiti), kurie yra nesusiję su karantinu, nuotoliniu būdu negali būti priimami.

Akivaizdu, kad tokie įstatymo pakeitimai yra per siauri ir neužtikrina galimybės savivaldybėms saugiai dirbti nuotoliniu būdu. Ką reikia daryti?

Reiktų skubiai keisti 2020 m. kovo 17 d. priimtų Vietos savivaldos įstatymą – parengti atitinkamų straipsnių pataisas, kurios leistų savivaldybių tarybų, komitetų ir komisijų posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu, kol šalyje yra paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar karantinas.

Akivaizdu, kad tokie įstatymo pakeitimai yra per siauri ir neužtikrina galimybės savivaldybėms saugiai dirbti nuotoliniu būdu.

Tam tereikia pakeisti po vieną sakinį kiekviename straipsnyje ir, žinoma, politinės valios ir noro.

Tačiau šioje situacijoje yra ir kita medalio pusė. Tai savivaldybių galimybės organizuoti nuotolinius tarybos, komitetų ir komisijų posėdžius realiuoju laiku.

Lietuvos savivaldybių asociacija ir daugelis savivaldybių jau pradėjo tam ruoštis, o kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Ukmergės ir Prienų, tai sėkmingai išbandė. Tačiau Varėnos rajono savivaldybė nusprendė organizuoti tarybos ir komitetų posėdžius įprasta tvarka, t. y. suvaryti 25 tarybos narius, administracijos darbuotojus ir Varėnos rajono savivaldybės įstaigų ir įmonių darbuotojus (jie visi privalės dalyvauti, nes bus svarstomos jų ataskaitos) į vieną patalpą, ir taip rizikuoti žmonių sveikata.

Dėl tokios situacijos raštu kreipiausi į Varėnos rajono merą Algį Kašėtą su prašymu atidėti visus numatomus posėdžius arba organizuoti juos nuotoliniu būdu. Oficialaus atsakymo kol kas negavau, tačiau pasigirdo kalbos, kad į tokį siūlymą atsižvelgta nebus.

Pagrindiniai argumentai yra du (bent jau apie tokius esu girdėjęs iš Varėnos rajono savivaldybės tarybos narių): 1. Šiandien įstatymai nenumato galimybės visus klausimus spręsti nuotoliniu būdu. 2. Nėra galimybės užtikrinti kiekvieno tarybos nario autentifikacijos (tapatybės nustatymo), pasisakymų realiu laiku, tiesioginio tarybos narių balsavimo (už, prieš, susilaikė) ir rezultatų suskaičiavimo realiuoju laiku.

Pirmam klausimui atsakymas yra jau šiame straipsnyje, tačiau neaiškus tik vienas dalykas – ar Seimas imsis šį klausimą spręsti skubos tvarka, ar ne. Jeigu Seimo valdantieji įžvelgs būtinybę tokiam Vietos savivaldos įstatymo pakeitimui, tuomet poros savaičių laikotarpiu galėtų būti priimtos reikalingos pataisos ir savivaldybėms suplanuotus tarybos posėdžius reiktų atidėti labai trumpam laikui.

Taip būtų apsaugoti ir tarybų nariai, ir administracijos darbuotojai nuo didelės grėsmės ne tik užsikrėsti koronavirusu, bet ir apkrėsti juo kitus žmones.

Dėl antro klausimo atsakymas irgi konkretus ir aiškus. Šiuo metu egzistuoja keletas nuotolinių telekonferencinių pokalbių platformų, kurias savivaldybės gali naudoti: „Zoom“, „Google Hangouts“, „Microsoft Teams“ ir t. t. Mano siūlymas yra pasirinkti mokamą „Zoom“ platformą, kurios pagalba galima saugiai nuotoliniu būdu organizuoti posėdžius, autentifikuoti prisijungiančius žmones, realiuoju laiku pasisakyti, atlikti balsavimo procedūras ir viską transliuoti žmonėms.

Žinoma, tam, kad viskas vyktų sklandžiai, reikės apmokyti ir darbuotojus, ir tarybos narius, galbūt net pirkti tokias paslaugas iš verslo atstovų, tačiau tokiu būdu bus sutaupyta žymiai daugiau – žmonių sveikata, o gal net ir gyvybės.

Povilas Saulevičius yra Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys, socialdemokratas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos