Suprasdami, kad pažadų ištesėjimo gali tekti laukti labai ilgai, valiutų rinkų dalyviai pardavinėja JAV dolerius, o jo kursas pagrindinių valiutų atžvilgiu krenta. Vėl atpigęs doleris gali pakišti koją Europos Centrinio Banko planams iš lėto mažinti stimuliacinę pinigų politiką.
Po D.Trumpo pergalės stipriai pabrangęs JAV doleris, šiais metais kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu prarado 8 proc. savo vertės. Dolerio kurso kritimą lėmė kukli infliacija šalyje ir bliūkštantis „Trumponomikos“ lūkesčių burbulas.
Metų pradžioje investuotojai vylėsi, kad D.Trumpas nedelsdamas paskelbs fiskalinio stimulo programą JAV, kuri ženkliai paspartins ekonominį augimą. Vis dėlto, kol kas smulkesnių detalių apie pažadėtą fiskalinį skatinimą paskelbta vis dar nėra.
Investuotojai, stebėdami nesėkmingus Trumpo bandymus kongrese „prastumti“ neišbaigtas sveikatos apsaugos reformas, susitaiko su mintimi, kad ekonomikos augimą pakelsiančios politikos laukti teks dar ilgai. Todėl JAV dolerį užbranginę Trumpo lūkesčiai po truputį bliūkšta, o valiutos kursas krenta.
Spartėjant euro zonos ekonomikos atsigavimui ECB pradeda kalbėti apie planus mažinti kiekybinio skatinimo programą. ECB prezidentas Mario Draghi teigia, kad svarstyti, kaip ir kada suveržti pinigų politiką bus pradėta rudenį, o obligacijų supirkimo tempas gali būti sumažintas gruodį.
Vis dėlto M.Draghi taip pat stengiasi pabrėžti, kad euro zonos infliacija dar yra per maža, o be ECB skatinimo dar sumažėtų. Centrinio banko atstovai nenori pažeisti dabartinio euro zonos atsigavimo ir vėl prišaukti defliaciją, todėl kiekybinis skatinimas bus mažinamas itin lėtai, o apie bazinių palūkanų kėlimą tikriausiai bus pradėta svarstyti tik 2019 metais.
Vis dėlto, vien tai, kad ECB jau pradeda kalbėti apie stimulo atitraukimo planavimą, skatina judesius finansų rinkose. Investuotojams tikintis, kad euro zona jau praėjo rekordinio mąsto pinigų skatinimo laikotarpį ir jau po truputį žengs į spartesnio augimo ir griežtesnės pinigų politikos etapą, rinkose kyla valstybinių obligacijų palūkanos.
Dominuojant lūkesčiams, kad palūkanos euro zonoje kristi nebegali, o ateityje turėtų po truputį kilti, brangsta regiono valiuta – tarptautiniai investuotojai norėdami įsigyti kiek didesnę grąžą nešančių euro zonos obligacijų, perka eurus. Deja, brangstanti valiuta neigiamai veikia augimo ir infliacijos perspektyvas. Brangesnis eksportas tampa mažiau konkurencingas tarptautinėse rinkose ir sulėtina BVP augimą. Tuo pačiu kylant eurui, importuojamos prekės euro zonos vartotojams tampa pigesnės ir mažina infliaciją. Todėl kylantis euro kursas kiek apsunkina ECB planus normalizuoti pinigų politiką.
Krentantis doleris sustiprina neigiamą valiutos kurso efektą euro zonos ekonomikai. Pingant JAV valiutai, šalies eksportas tampa pigesnis užsienio vartotojams, o euro zonos eksporto konkurencingumas sumažėja dar labiau. Pigesnis doleris euro atžvilgiu taip pat reiškia, kad pačios JAV paklausa euro zonos šalių eksportui mažės. Naftos ir daugelio kitų energijos rūšių kainos yra denominuotos JAV doleriais. Todėl dėl mažesnio dolerio kurso euro atžvilgiu euro zonoje galima tikėtis kuklesnės energijos infliacijos.
Karpant skatinamąją pinigų politiką ECB teks atsižvelgti ir į JAV ekonomikos tendencijas. Neišsipildant Trumpo pažadams krentantis JAV doleris gali sumažinti euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos perspektyvas labiau, nei to norėtų ECB. Todėl galvosūkis, kada ir kaip suveržti politikos diržus tampa dar sunkesnis. Jei ši tendencija valiutų rinkose išsilaikys, kiekybinio skatinimo mažinimas gali būti dar lėtesnis, o kylančių palūkanų gali tekti palaukti dar ilgiau.
Povilas Stankevičius yra DNB banko Ekonominių tyrimų departamento analitikas.
