„Netiesioginių įtarimų turiu ne tik aš, bet ir tarptautinė visuomenė. Keliaudama po užsienį, būdama Briuselyje, girdėjau tik vieną klausimą – ne abejonę, ar jis buvo, bet tik klausimą. Vakarai neabejoja tuo, kad tai galėjo būti. Klausimas buvo tik, kaip reaguos Lietuva ir ką darys, todėl noriu, kad mes būtume be iliuzijų čia“, – pareiškė valstybės vadovė.
Kitą dieną JAV televizijos ABC tinklalapis atskleidė lėktuvų, esą gabenusių CŽV kalinius į Lietuvą, numerius, maršrutus, datas, kada tokie lėktuvai leidosi Vilniuje. Publikacija remiasi buvusių CŽV pareigūnų teigimu, kad lėktuve buvo liūdnai pagarsėjusios teroristinės organizacijos „Al Qaeda“ narys, kuris buvo gabenamas iš vienos sulaikymo vietos į kitą.
Vertėtų priminti, kad informacija apie „juoduosius kalėjimus“ Lietuvoje buvo nuskambėjusi dar 2006 metais. Tuomet, gavęs Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos prašymą su konkrečiais klausimais, Užsienio reikalų komitetas atliko parlamentinį tyrimą dėl galimų JAV specialiųjų tarnybų veikų Lietuvoje. Tyrimo metu atsakingos Lietuvos institucijos patikino komitetą, kad tokių faktų nėra.
Kas pasikeitė nuo to laiko? Pasikeitė JAV prezidentas ir jo administracija, pradėjo kalbėti buvę CŽV pareigūnai, viešumoje pasirodė informacija su detalėmis, kurios nepalankios Lietuvai. Pasikeitė valdžia ir mūsų krašte.
Prezidentės pareiškimas kvestionuoja visus iki šiol girdėtus patikinimus, buvusių valstybės vadovų pasiaiškinimus, paneigimus, kurie skambėjo kaip savaime suprantamas dalykas: Lietuva šioje istorijoje yra skaisti mergelė, pasidabinusi rūtų vainikėliu. Šiuo žingsniu, neprisidėdama prie neigikų choro, D.Grybauskaitė itin skiriasi ir Europos kontekste, nes daugumos įtariamų šalių vadovai atsitvėrė aklina gynyba nuo tokių kaltinimų, o mūsų valstybės vadovė reikalauja skaidrumo.
Kartu D.Grybauskaitė užsitraukė ir baisią buvusių krašto vadovų nemalonę, nes jei toks kalėjimas iš tiesų veikė Lietuvoje, kas jau kas, bet tuometinis prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Algirdas Brazauskas, krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas ir Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Arvydas Pocius apie jo egzistavimą tikrai turėjo žinoti. Visi išvardyti asmenys televizijos ABC minimu laikotarpiu ėjo savo pareigas. Tad jei „juodasis kalėjimas“ išties veikė, šie aukščiausi pareigūnai ne tik šiurkščiai sulaužė Lietuvos Konstituciją bei įstatymus, bet ir tarptautinę teisę.
Tačiau leiskime savęs paklausti, ar realu, kad tiesa išeitų aikštėn? Abejonių yra daug. Visų pirma tokį tyrimą vykdytų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kurio nariai gali dirbti su slapta medžiaga. Vis dėlto kiek šio komiteto darbas būtų vaisingas? Juk jis kelerius metus nesugeba išsireikalauti iš VSD dvylika pažymų, tad ką kalbėti apie ypatingo slaptumo medžiagą, kurioje figūruoja odiozinės šalies asmenybės?!
Akivaizdu, kad savo dalyvavimą šiame procese neigtų ir visi anksčiau paminėti asmenys. Tai būtų suprantama, nes atidus šalies politinių įvykių stebėtojas gali lengvai įžiūrėti, kad visas ketvertukas būdavo stipriai tarpusavyje susijęs ir visi šie asmenys padėdavo vienas kitam sunkiomis akimirkomis. Be abejo, jie stengsis išlaikyti vieningą frontą ir šiuo atveju.
Tad tiesą sužinoti bus nelengva, tuo labiau kad jos išryškėjimas sudrebintų krašto politinę sistemą. Tačiau tai yra būtina, net jei kainuotų tarptautinį šalies prestižą. Šimtą kartų teisi prezidentė sakydama: „Lietuva turi apsivalyti, prisiimti atsakomybę ir atsiprašyti.“ Tik toks žingsnis bus įvertintas ateities kartų.
