Galima priminti, jog praeitais metais Vilnius buvo vienintelė ES šalies narės sostinė, kuri šio vilkiko nepriėmė. Šiais metais istorija vos nepasikartojo. Akcijos už toleranciją organizatoriai norėjo, kad vilkikas sustotų sostinės centre – Rotušės aikštėje, bet miesto valdžia nedavė tam leidimo. EK tolerancijos vilkikui teko stoti privačioje teritorijoje – prie vieno prekybos centro. Tikriausiai, galima pasakyti, jog verslininkų supratingumas šiek tiek išgelbėjo Vilnių nuo europinės „netolerancijos miesto“ šlovės, bet, žinoma, tai menka paguoda.
Buvo planuojama, jog EK tolerancijos vilkikas užsuks ir į Kauną, kur irgi galėtų stoti prie kokio nors prekybos centro ar kitoje privačioje teritorijoje, nes laikinosios sostinės valdžia solidarizavosi su kolegomis iš Vilniaus ir nesuteikė leidimo organizuoti renginio miesto centre. Tačiau Kaune neatsirado tų, kurie ryžtųsi šį vilkiką priglausti, tad jis išvyko iš Lietuvos taip ir neužsukęs į antrąjį pagal dydį šalies miestą.
Simboliška, jog „Už įvairovę. Prieš diskriminavimą“ žinias skelbiantis EK tolerancijos vilkikas Lietuvoje, iš esmės, pats yra diskriminuojamas. Pravažiavęs nemažą kelią nuo Prahos, kurio maršrute apie 20 miestų įvairiose Europos valstybėse, vilkikas susidūrė su didesnėmis problemomis tik mūsų šalyje. Tai patvirtina, jog tolerancijos ir pakantumo klausimas šiandien yra viena opiausių problemų mūsų visuomenėje.
„Vydama“ tolerancijos vilkiką iš miesto centro, Vilniaus valdžia labiausiai bijojo „netradicinės seksualinės orientacijos propagavimo“, jos nė kiek neapramino tai, jog vilkiko rengiamų akcijų tikslas ne propaguoti, o informuoti, padėti suprasti kitoniškumą ir įvairovę. Akcijoje sostinėje dėmesys buvo skirtas ne tik netradicinės seksualinės orientacijos žmonių, bet ir kitų socialiai pažeidžiamų mažumų – čigonams, žmonėms su negalia - problemoms.
Tačiau didžiausia problema, kurią atskleidė EK tolerancijos vilkiko vizitas į mūsų šalį, yra tai, kad dabartinė Vilniaus ir Kauno valdžia, atrodo, visiškai nesupranta tolerancijos svarbos. Tai verčia ne tik nusiminti, bet ir sunerimti.
