Kartu su olimpinėmis ir paralimpinėmis žaidynėmis baigėsi ir ketverių metų olimpinis ir paralimpinis ciklas. Tad didžiosioms sporto šventėms pasibaigus turime puikią progą įsivertinti savo pačių – politikų, – nuveiktus darbus siekiant didinti sportininkų gerovę, peržiūrėti iškeltus tikslus ir patikslinti juos ateičiai.
Šis olimpinis ir paralimpinis ciklas nebuvo paprastas – vos įkvėpę oro po COVID-19 pandemijos, sulaukėme žinios apie Rusijos plataus masto karinę invaziją į Ukrainą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos paralimpinis komitetas, nacionalinės sporto šakų federacijos ir organizacijos, sportininkai – visi kartu ir individualiai dėjome daug pastangų, kad agresorių sportininkų nebūtų tarptautinėse sporto arenose. Dar kartą dėkoju mūsų sporto bendruomenei už vienybę ir principinę poziciją – nepameskime jos šiam nepateisinamam karui jau virtus kasdienybe, eikime kartu iki pergalės.
Tuo pačiu metu dirbome ir dėl to, kad sportininkai, sporto organizacijos Lietuvoje turėtų kuo geresnes sąlygas veikti, augti, rengtis varžyboms ir garsinti mūsų šalį. Absoliuti dauguma pastaraisiais metais priimtų sprendimų buvo priimti tariantis su sporto bendruomene: atsižvelgus į raštu pateiktas, susitikimuose išsakytas pastabas, susisteminus jas, žvelgiant į bendrą paveikslą, ieškant bendrų sąlyčio taškų labai įvairiame sporto pasaulyje.
Išties, neretai diskusijose įtampa prilygsta kovoms sporto aikštelėse. Ir visgi vienintelis būdas spręsti rūpimus klausimus – ir toliau konstruktyviai kalbėtis. Viliuosi ir linkiu produktyvaus bendradarbiavimo vieningai siekiant užsibrėžtų tikslų – puikūs šių metų sportininkų rezultatai rodo, kad įveikę organizacijų tarpusavio nesutarimus, dirbdami išvien, galėtume pasiekti dar daugiau.
Nors vis išgirstame pastabų esą dirbame be plano, be valstybinės sporto strategijos, priminsiu, kad dar 2022 m. kovą Vyriausybė patvirtino 2022–2030 m. sporto plėtros programą – tai ilgalaikis strateginis dokumentas, kuriame užsibrėžti valstybės su sporto bendruomene išdiskutuoti tikslai iki 2030 m. Pažymėtina, kad tokios plėtros programos yra parengtos įvairiose valstybės veiklos srityse, nes tai buvo numatyta dar 2020 m. praeitos kadencijos Seimo priimtame Strateginio valdymo įstatyme.
Sporto plėtros programoje visą sporto sistemą siekiama suformuoti kaip piramidę, kurios pagrindą sudaro vaikų ir suaugusiųjų fizinį aktyvumą skatinančios veiklos, o centrinė dalis ir viršūnė tenka aukšto meistriškumo sportui, geriausiems šalies sportininkams ir jų pasiekimams. Įgyvendinant programą, atliekant pokyčius, siekiama sustiprinti sporto piramidės pagrindą – didinti visuomenės fizinį aktyvumą, populiarinti sporto šakas, pritraukti išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų ir auginti sportininkų pamainą.
Šios vasaros pradžioje priimti Sporto įstatymo pakeitimai sudaro sąlygas stiprinti būtent piramidės pagrindą. Įtvirtinta nauja finansavimo priemonė sporto šakų federacijoms, asmenų su negalia sporto organizacijoms – valstybės lėšos joms bus skiriamos ne tik sportininkams rengti ar dalyvauti varžybose, bet ir skatinti vaikų fizinį aktyvumą, didinti sporto šakos masiškumą ir auginti sportininkų pamainą.
Sudarytos galimybės sporto organizacijoms finansuoti ne tik išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų rengimą, bet ir sportuojančių jaunuolių. Kartu sudarytos ir teisinės galimybės to norinčiose bendrojo ugdymo mokyklose kartu sus sporto šakų federacijomis steigti klases, kuriose mokiniams sportininkams būtų sudaromos sąlygos derinti mokymąsi ir siekti aukšto meistriškumo sporto laimėjimų.
Negaliu sutikti su teiginiais, kad Vyriausybė neskiria dėmesio, lėšų sportui, sportininkams.
Nuo 2019 metų valstybės finansavimas bendrai sportui išaugo nuo 42 iki 73 milijonų eurų. Aukšto meistriškumo sportui skiriamas finansavimas didėjo net 2,5 karto, o sporto šakų federacijų ir negalią turinčių asmenų vadovaujančioms sporto organizacijoms kasmetinėms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti 2019-2024 metais skirta trigubai daugiau lėšų – nuo beveik 7 mln. eurų 2019 m. iki 20 mln. eurų šiemet.
Valstybė kasmet finansuoja per 60 sporto šakų federacijų. Palyginus su tarptautine praktika šis skaičius yra labai didelis, dvigubai didesnis nei kitose Europos šalyse. Federacijų profesionalumo dėka galime džiaugtis sportininkų pasiekimais tarptautinėse arenose – Europos, pasaulio čempionatuose. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovoti 4 medaliai, o prizininkais tapo net 21 rinktinės sportininkas iš 51 dalyvavusio (olimpinėse žaidynėse prizinėmis laikomos 1–8 vietos). Paralimpiečiai Paryžiuje iškovojo vieną medalį, dar 6 iš 9 sportininkų užėmė vietas pirmajame dešimtuke.
Sportininkai ir jų treneriai skatinami ne tik vienkartinėmis valstybės premijomis už iškovotus medalius ir aukštus pasiekimus, kurios, lyginant su kitų šalių skiriamomis, yra išties solidžios (tokios valstybės kaip Didžioji Britanija, Švedija, Norvegija, Suomija premijų sportininkams visai neskiria). Lietuvos sportininkams skiriamos ir kas mėnesį mokamos valstybės stipendijos. Nuo 2021 m. gaunančių stipendijas sportininkų skaičius išaugo 50 proc.
Praplėstas stipendijų gavėjų ratas, kad stipendiją gautų ne tik pirmųjų vietų tarptautinėse sporto varžybose laimėtojai – valstybė mato potencialą ir prisideda prie paskatinimo. Valstybės stipendijų dydžiai buvo padidinti ir suvienodinti sportininkams su negalia ir jos neturintiems: iki pokyčių prieš dvejus metus stipendija siekė nuo 138 iki 1242 eurų, dabar – nuo 825 iki 3135 eurų. Be to, valstybė užtikrina stipendijas gaunančių sportininkų socialines garantijas, kad sportininkai būtų apdrausti sveikatos, ligos, pensijų, motinystės socialiniais draudimais.
Dar viena paskata sportininkams: aukštus rezultatus pasiekę sportininkai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose vietose Lietuvos aukštosiose mokyklose, nuo šių mokslo metų bus atleidžiami nuo paskolų studijoms grąžinimo. Tikimės, kad ši priemonė bus svarbus žingsnis skatinant sportininkus dar nebaigus sportinės karjeros siekti aukštojo išsilavinimo ir užsitikrinti dvikryptę karjerą.
Sutinku, visada norisi, kad būtų padaryta daugiau ir geriau, bet svarbu matyti ne tik sprendimų reikalaujančius iššūkius, kuriuos ministerija taip pat mato ir žino (pvz., kokybiškų medicinos paslaugų sportininkams užtikrinimas), bet ir teigiamas permainas, bei jas įvertinti. Norėtųsi, kad su didėjančiu valstybės finansavimu sportui proporcingai didėtų ir sporto šakų federacijų atsakomybė tikslingai, efektyviai, skaidriai tas lėšas planuoti, naudoti, rinktis gerojo valdymo principus.
Sporto plėtros programoje sykiu su sporto bendruomene esame išsikėlę ambicingų tikslų. Vienas jų, kad sportininkai 2025 m. iškovos 15 medalių olimpinėse žaidynėse, olimpinių sporto šakų pasaulio ir Europos suaugusiųjų čempionatuose, o sportininkai su negalia iškovos 15 medalių paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse, pasaulio ir Europos neįgaliųjų čempionatuose. Sportininkai be negalios jau šiais metais yra pasiekę šį rodiklį (17 medalių), o sportininkams su negalia iki tikslo trūksta 2 medalių – jų jau iškovota 13.
Kitas mūsų siekis – 2028 m. vasaros olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse Lietuvai turėtų atstovauti 100 olimpiečių ir 20 paralimpiečių. Šiemet priartėjome prie bemaž pusės tiek.
