Kalba orientuota į sprendimų paieškas, kad Europos Sąjunga (ES) būtų ekonomiškai konkurencinga, vadinasi – AUGANTI. Kad ES būtų SAUGI IR GINANTI – gebanti apsiginti nuo Kinijos ir Rusijos šantažo, gebanti apginti Ukrainą. ES yra sąjunga, kur kalbos apie vertybes nelieka tik kalbomis iš tribūnų, bet virsta konkrečiais sprendimais ir partnerystėmis su bendraminčiais.
UKRAINA. EK pirmininkės pasirinkimas papasakoti tragišką Ukrainos rašytojos Viktorijos Amelinos istoriją ir jos kolegos iš Kolumbijos pastangas išsaugoti jos ir kitų karo aukų atminimą neabejotinai emociškai stipri metinio pranešimo vieta. Kalboje įvardyta ir jau suteikta parama Ukrainai, ir konkretūs planai skirti lėšas ne tik šalies atstatymui, bet ir ukrainiečiams pabėgėliams. Norėjau išgirsti apie tarptautinį tribunolą, ketinimus dėl naujų sankcijų.
Europos Sąjungos Tarybai šį pusmetį pirmininkaujančios Ispanijos ambasadorė, su kuria drauge klausėmės kalbos, nustebo, kad EK Pirmininkė nepaminėjo „taikos“. Reikalas tas, kad skirtingai suvokiam taiką. Mums taika – visiška Ukrainos pergalė. Kitur gi siūlomi kitokie scenarijai. Todėl Lietuvos pareiga tęsti visokeriopą Ukrainos palaikymą ir būti Ukrainos balsu tarptautinėje erdvėje.
ES PLĖTRA nuskambėjo kaip nuspręstas dalykas. Tai stipriausias signalas EK vadovės kalboje! Ukrainai, Moldovai, Vakarų Balkanams. Paminėtos daugelio Sakartvelo žmonių (pasirinkta formuluotė per žmones!) aspiracijos judėti ES narystės link. Atkreiptas dėmesys į procedūras – vadinasi, kalbam ne apskritai apie kryptį, o apie „kaip“ iššūkius. Ursula von der Leyen akcentavo, kad neturi kilti klausimas ar reikia didinti integraciją, ar plėsti Sąjungą. Galime ir turime daryti ir viena, ir kita, pabrėžė ji.
Žiūrint per LIETUVOS prizmę, pernykštėje EK Pirmininkės kalboje buvome minimi kaip tie, kuriuos ES turėjo išgirsti anksčiau – dėl Rusijos, dėl energetinės nepriklausomybės. Šįsyk minėta konkrečiai mums opi problema – Baltarusijos režimo hibridinė ataka ir sukelta migracijos krizė. Tai teikia vilties, kad migrantų/migracijos instrumentalizacija yra suvokiama kaip saugumo aspektas ir, kad atitinkamuose ES teisės aktuose tai atsispindės. Taip pat kalboje atkreiptas dėmesys į poreikį stiprinti FRONTEX, Europolą, Eurojustą, siekiant kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu, į norą dar labiau stiprinti santykius su trečiosiomis (kilmės) šalimis dėl migrantų klausimų. Lietuvai, beje, ES padėjo kalbėtis su Iraku.
KINIJA – kita Lietuvai labai svarbi tema. Metinėje kalboje keletą sykių paminėtas nesąžiningas Kinijos veikimas, pavyzdžiui, medžiagų (raw material), naudojamų puslaidininkių gamybai, eksporto draudimas/ribojimas; elektromobilių rinkos iškraipymas, subsidijuojant savo gamintojus. EK prezidentės atsakas aiškus – Europos Komisija pradeda antisubsidijų tyrimą. Europos Sąjunga yra atvira konkurencijai, bet nepasiduos ekonominiam spaudimui ir nesąžiningoms praktikoms. Tuo tikslu pernai tebuvęs projektu, šiemet jau patvirtintas ir rudenį pradėsiantis veikti – Kovos su ekonomine prievarta instrumentas.
Europos Sąjunga yra atvira konkurencijai, bet nepasiduos ekonominiam spaudimui ir nesąžiningoms praktikoms.
ENERGETIKA – bendras ES veikimas sumažino kainas, ES sumažino priklausomybę nuo rusiškų energetikos išteklių (aišku, linkiu sekti Lietuvos pavyzdžiu). Stipriai plėtojasi
atsinaujinanti energetika ir ypač vėjo jėgainių parkai. Reikia paminėti, kad 2022 m. Europos Sąjungoje elektros iš vėjo ir saulės pagaminta daugiau, nei iš dujų.
Ursulos von der Leyen kalbos pagrindine kryptimi įvardinčiau EKONOMINĮ SAUGUMĄ ir AUGIMĄ. Ankstesniais laikais kalbos apie Europos Sąjungos padėtį būdavo labiau idėjinio pobūdžio, bet karo ir kitų išbandymų padiktuota realybė, reikalauja ir konkrečių sprendimų –žaliasis kursas, kaip galimybė (pinigai skirti pokyčiams, naujos darbo vietos – pavyzdžiui, atsinaujinančioje energetikoje), dėmesys mažoms ir vidutinėms įmonėms, lengvinant verslo aplinką, mažinant biurokratiją (konkretus tikslas – 25 proc. sumažinti ataskaitų teikimo naštą); inovacijos ir dirbtinis intelektas – teikiamas teisėkūros projektas, skirtas plėtoti dirbtinio intelekto teikiamas galimybes ir kontroliuoti kylančias grėsmes; svarbiausiųjų žaliavų aktas – atsakas į priklausomybę nuo vieno tiekėjo, pavyzdžiui, Kinijos, ieškant alternatyvų ir telkiant bendraminčius nuo Australijos iki Japonijos ir JAV.
Gerbtinas politiko bruožas, būnant valdžioje nebijoti įvardyti problemų. Tiesa, kai kurioms jų lengvų ar paprastų sprendimų nėra. Tačiau vis tik EK Pirmininkė paminėjo darbuotojų trūkumą – 2/3 įmonių trūksta IT specialistų, ligoninėse trūksta slaugytojų (nuo savęs pridėsiu, kad ir mokytojų visoje ES yra didelis stygius). 74 proc. įmonių teigia, kad jiems trūksta darbuotojų su gerais įgūdžiais. Tai yra universalūs iššūkiai su kuriais susiduria Europos Sąjungos šalys.
Vertinčiau Ursulos von der Leyen kalbą kaip subalansuotą – minint ir žaliąjį kursą, bet nepamirštant ir pramonės su žemės ūkiu, kurie neturi nukentėti; minint kovos su neteisėta migracija svarbą, bet pabrėžiant ir kvalifikuotos migracijos poreikį ir t.t. EK Pirmininkės kalba orientuota į pastangas, kad Europos Sąjunga būtų ekonomiškai saugi ir konkurencinga, vadinasi, – AUGANTI; kad Europos Sąjunga būtų SAUGI IR GINANTI – gebanti apsiginti ir apginti. Europos Sąjungoje kalbos apie vertybes nelieka tik kalbomis iš tribūnų, bet virsta konkrečiais sprendimais ne popieriuje, bet praktikoje.
