Bet – daug kas verčia ir smarkiai susirūpinti. Ir tikrai nederėtų slėptis ir maskuoti sakant: „ne ne, tai puikiai atrodai“, kai pusė veido išterliota.
Nereiktų naiviai galvoti, kad visi mūsų Tėvynėje tik kultūringai išgeria, nes turbūt kiekvienoje giminėje, deja, yra žmogus nusigalavęs nuo gėrimo.
Ir visos priežastys, kodėl paskęstama šitame liūne, skirtingos – kažkas nugrimzdęs į permanentinį liūdesį, kažkam trūksta meilės, kažkas neteko darbo, kažkam kartojo „koks tu vyras, jei šeimos neišlaikai“, kažkam subliuško svajonės, o kažkam stiprieji buvo ne naujiena nuo pat kūdikystės, kai tėvai pasikriuksėdami iš juoko mirkė čiulptuką alkoholin ir kišo vaikui burnon pridėdami „taigi ramesnis bus“.
Bėda ne vien ekonomikoje ar darbo vietų trūkume, nes geria ne tik kaimas, ir ne tik gyvenantys iš pašalpų. Bėda daugialypė.
Aš nežinau, ar dėl „kultūringo išgėrimo“ Utenos daugiabutyje pusė šeimų už mokesčių mokėtojų pinigus kviečiasi greitąją pagalbą, kad sutramdytų besiplaikstančius namiškius, o kaimynai beldžia į duris, norėdami nuraminti. Žinau, kad tiek daug tų, kurie gal kažkada ir pradėjo kultūringai, bet baigė pasiligoję arba iškeliavę į kitą pasaulį (tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme).
Sako, kad žmonės geria, nes darbo nėra. Visiems visaip pasitaiko. Galima paklausti verslininko, ūkininko regione, ko labiausiai trūksta. Jis atsakys – blaivaus darbininko. Nereikia ieškoti ir verslininko, jei bent kartą bandėt surasti kokį remontininką ar kažką, kas žolę nupjautų, turbūt galit pasakyt tą patį. Neabejoju, kad daug vargo privargot arba turėjot bėdos su darbo kokybe, arba tiesiog labai ilgai laukėt padoraus darbininko, kuris turi užsakymų mažiausiai pusmečiui į priekį.
Štai Lietuvoje gyvenančiam mano svainiui, kuris yra suomis, prisireikė iškast griovį. Pasamdė vyrioką. Ateina ryte kast griovio, truputį pamosuoja kastuvu ir sako: „klausyk, gal turi išgert?“. Svainis tiesia vandens butelį, kasėjas – gurkšt: „tfu, *** “, sako jis. Metė ir butelį, ir kastuvą. Suomis griovį išsikasė pats.
Ką daryt? TS-LKD pasiūlė planą dėl kurio, jei yra noro, galima ginčytis, ieškoti kitokių sprendimų, gal net keisti tas nuostatas, kurios pasiūlytos Pasaulio sveikatos organizacijos, bet sakyti, kad bėdos nėra ir, kad alkoholio suvartojimo statistika (jei dar pridėtume pilstuką, skaičiai išvis nustebintų) iškreipta – kaip ir nepadoru.
Bėda ne vien ekonomikoje ar darbo vietų trūkume, nes geria ne tik kaimas, ir ne tik gyvenantys iš pašalpų. Bėda daugialypė ir tam reikės pertvarkų tiek švietime, kur būtų einama nuo muštro ir beatodairiškų lenktynių tradicijos į bendradarbiaujančią sistemą, tiek sveikatos apsaugoje, kur žmonėms bus prieinamos psichologo paslaugos, o ne vien gydymas tabletėmis.
Lietuvos psichologai teigia, virš 200 000 Lietuvos piliečių turi psichikos sutrikimų, o pacientų, galinčių gauti psichologines terapijas, – 4,3 proc. Todėl reikia didelės mūsų visų talkos ir kantrybės, kad nei vienam piliečiui sunkią akimirką nebūtų gėda pasakyti „man sunku“.
Ir jei mes didžiuojamės savo drąsa atstovėti priešus, tai nepabijokim žengti drąsių žingsnių, kad ateities kartos galėtų sakyti – mes laimėjom.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė yra Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė