O gal vizualiai tokio paties indelio turinys išties skiriasi? Skirtingos produktų kokybės klausimas – sena ir nemaloni tema. Prieš kokius 6 metus Europos Parlamente buvo keliamas šis klausimas. Tiesa, Europos Komisija tyrimo tuomet nesiėmė. Tada buvo kalbama apie prie rinkos pritaikytą skirtingą produktų konsistenciją, poskonius ir vartotojų įpročius. Teigta, kad „Nutellą” prancūzai tepa ant skirtingos duonos nei lenkai, todėl ir skystumas skirias.
Šiomis dienomis pristatytas Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimas papildė Vengrijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos institucijų atliktų analizių virtinę. Kroatijos tyrimo rezultatai planuojami paviešinti artimiausiu metu, tyrimą atlikti ketina ir Bulgarija. Rezultatai, matyt, bus panašūs lyginant Rytų Europos valstybių rinkose platinamus to paties ženklo maisto ir gėrimų produktus su Italijos, Austrijos ir Vokietijos rinkoms pateiktais, daugeliu atvejų pastebimi nukrypimai nuo originalios receptūros, naudojami pakaitalai arba dedama mažiau aukštos kokybės, natūralių ingredientų. Tai galimai veikia ne tik skonines, vizualines ar tekstūros savybes, bet ir produkto kokybę.
Visgi vartotojas renkasi produktą pagal ženklą. Jei perka tarptautinio ženklo prekę, tai turi lūkesčių ir tikisi, kad sudėtis ar receptūra bus tokie patys, kad ir kurios ES šalies parduotuvėje jis ją benusipirktų. Jeigu perku tam tikro ženklo duoną Vilniuje, tikiuosi, kad ji tokia pati bus ir Žeimelyje.
Europos Sąjungoje veikia bendroji rinka, čia galioja vienodos taisyklės visiems, esame įsipareigoję vieni kitiems ir lygiaverčiai, visose 28 ES šalyse narėse turime teisę į tuos pačius dalykus. Tad bendrojoje rinkoje turi rūpėti ne tik maisto produktų sauga, bet ir kokybė bei sąžiningas elgesys su visų ES šalių vartotojais.
Ar nėra vartotojas apgaunamas, kai perka tarptautinio ženklo produktą tikėdamas jo kokybe ir reklama, o gaudamas tik kažką panašaus tokioje pačioje pakuotėje? O jei produkto receptūra skiriasi, tada matyt ir ženklinti tą produktą reikėtų skirtingai – štai užtepėlė rytams, o štai – vakarams, tada vartotojas ir nuspręs, kokio produkto nori. Jis turės pasirinkimą, galės nuspręsti sąmoningai ir informuotai.
Produkto modifikavimas pritaikant jį skirtingoms rinkoms nedraudžiamas, tačiau tai neturėtų būti daroma maisto kokybės sąskaita. Lygiai taip pat, nėra draudžiama siekti sumažinti produkto kainą naudojant pigesnius ingredientus, tačiau kai kuriais iš tirtų atvejų įvairiose šalyse prastesnės kokybės produktas buvo ne tik panašios kainos, bet ir brangesnis.
Tad ilgų metų diskusija ir kova dėl maisto kokybės, panašu, artėja prie apčiuopiamų rezultatų. Tikiuosi, kad Europos Komisija, po kruopščiai atliktų tyrimų galės pasiūlyti teisinį reguliavimą, nukreiptą į vartotojų apsaugą Europos Sąjungoje.
Ir taip, gamintojas sakys, kad orientuojamasi pagal valstybių, regionų ypatumus, ar perkamąją galią. Sakys, „vienur vanduo vienoks, todėl ir gėrimas gaminamas vienaip, kad mes ieškome pigesnių prekių“, todėl ir siūlo mums pakaitalus... Visgi vartotojai jau daugelį metų kelia šį klausimą, ir bene pirmąkart atlikta tiek tyrimų patvirtinančių, kad skirtumai išties yra. Čia mes nekalbame apie tai, kad žmonės vienose valstybėse labiau mėgsta kavą su pienu, o kitose – tiesiog juodą. Mes kalbame apie tai, kad kai perkam tam tikro ženklo prekę, tikimės, kad ji bus visur vienoda – ir Austrijoje, ir Švedijoje, ir Lietuvoje. Dabar jau ir Lietuvoje galime pirktis kruasanus bei bagetes ir ant jų teptis „Nutellą”, kaip ir prancūzai.
Užsienio žiniasklaida užsimena, kad komisaras V. Andriukaitis jau prieš kurį laiką buvo informuotas apie tyrimų rezultatus kitose ES šalyse ir ragintas problemą spręsti – pavyzdžiui, parengiant teisės aktus, kurie užtikrintų, kad receptūros pakeitimai nepaveiktų to paties produkto kokybės priklausomai nuo to, kurios šalies narės vartotojams yra skirta. Iš komisaro girdime keistų pasamprotavimų dėl mūsų užsienio ir energetikos politikos, tačiau stinga savalaikio reagavimo ir konstruktyvaus problemų sprendimo jo paties kompetencijos srityje. Tam, kad neįsisuktų baimių spiralė, būtina visapusiškai ištirti, ar nėra sukčiaujama.
Akivaizdu, kad su dvigubų standartų produktų kokybės problema susiduria daugelis vėliau įstojusių ES šalių narių, tad ir sprendimas turėtų būti „europinis“, užtikrinantis, kad bendrojoje rinkoje vartotojų grupės nebūtų apgaudinėjamos, o dalyviai veiktų sąžiningai.
