Kodėl taip teigiu? Šiuo metu, SĮ Susisiekimo paslaugos (SISP) yra paskelbusi pirkimą, skirtą e-bilieto sistemos plėtrai. Vyko taip vadinamos rinkos konsultacijos, kai potencialiems pirkimo dalyviams yra parodomas techninės specifikacijos projektas ir susirenkamos pastabos. Lyg ir viskas gerai, valdomas sistemas reikia ir tobulinti, ir plėsti. Tačiau pasidomėjus truputį daugiau, pasirodo, įmonė yra kontroliuojama Vilniaus savivaldybės ir jau ketverius metus bando kažką padaryti, bet kol kas pavyko tik išleisti daugiau nei 100 tūkstančių eurų, o rezultato – jokio.
SISP vargų pradžia – 2015.10.07, kuomet su UAB „S4ID“ buvo pasirašyta sutartis dėl „Vilniaus miesto e-bilieto ir m-ticket sistemų analizės ir galimybių studijos“ parengimo, kurios vertė – 52 030 eurų. Šios studijos viešai pristatytų rezultatų rasti nepavyko, nors, atrodo, būtų logiška supažindinti miesto gyventojus apie laukiančius pokyčius miesto transporto sistemoje.
VPT liepė pakeisti vertinimo kriterijus, kuriuos paruošė UAB „Civitta“ ir SISP už tai sumokėjo.
Tada, beveik po dvejų metų, liepą tarp SISP ir UAB „Civitta“ pasirašoma sutartis dėl „E-bilieto sistemos kūrimo ir diegimo paslaugų techninės specifikacijos parengimo ir pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų parengimo paslaugos“. Sutarties vertė – 54 388,29 eurų.
Ir vėl jokio rezultato. Tiksliau, rezultatas toks, kad 2018 m. skelbiamas viešasis pirkimas pagal parengtą techninę specifikaciją ir sulaukiama daugybės rinkos ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabų.
VPT liepė pakeisti vertinimo kriterijus, kuriuos paruošė UAB „Civitta“ ir SISP už tai sumokėjo.
Logiška būtų tikėtis, jog buvo atsižvelgta į pastabas ir pirkimas tęsiamas, tačiau toliau viešai tiesiog nieko nevyko iki šių metų rugpjūčio mėn. Vėl buvo paskelbtos pradžioje jau minėtos konsultacijos dėl pirkimo specifikacijos.
Lieka neaišku, ar įmonė metus užtruko nagrinėdama gautas pastabas po 2018 m. bandymo skelbti pirkimą, ar į pastabas buvo atsižvelgta ir čia – jau pakoreguota techninė specifikacija. Specifikacijos autoriumi ir toliau nurodoma ta pati konsultacinė bendrovė. Kodėl tos korekcijos tiek užtruko ir ar konsultantams buvo mokama už tokį ilgą darbą papildomai?
Suprantu, vis daugiau paslaugų persikelia į internetą ir tai yra gerai. Skaitmenizacija gali supaprastinti daug procedūrų ir optimizuoti kai kuriuos procesus. Tačiau, matyt, nesugebama organizuoti proceso taip, kad visi darbai, užsakymai būtų atlikti sklandžiai. Jeigu kažkas nepadaro savo darbo iki galo – jis turi prisiimti atsakomybę ir savo lėšomis pabaigti darbus. O gal kažkam tai paprasčiausiai yra naudinga?
Nesu IT specialistas, gal ir nesuprantu kažko, bet kai pseudo užsakymams yra švaistomi visų mūsų pinigai, viskas tampa labai neaišku. Viena studija, kita studija, ne, kažko trūksta, užsakom dar vieną studiją... ir kas toliau? Vėl neveikianti sistema. Tad gal pagaliau Vilniaus valdžia turėtų pradėti dirbti kryptingai ir mūsų visų pinigus naudoti racionaliai?
O pradėti reikėtų nuo elementaraus savivaldybės keliamų tikslų pristatymo visuomenei ir planų, kaip jie bus pasiekti. Vilniaus meras yra minėjęs, kad nėra patenkintas ryšiais su visuomene praėjusios kadencijos metu. Na, tai puiki proga pradėti elgtis kitaip t.y. skaidriai ir viešai.
Įspūdis, kai po daugybės konkursų gavome net 40 proc. brangstančias šiukšlių tvarkymo kainas, dar neišsivadėjo. Labai nesinorėtų panašių istorijų Vilniaus viešajame transporte.
Raimondas Imbrasas yra Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyriaus pirmininkas.
