Priešmokyklinio ugdymo programa įgyvendinama, arba kitaip sakant – priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje vyksta jau daugiau kaip dešimt metų. Priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi bendrąją programą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras patvirtino 2002 m. birželio 24 d.
Atkreiptinas dėmesys į vartojamą terminą – priešmokyklinis, o ne ikimokyklinis ugdymas. Paprastai ikimokyklinis ugdymas vyksta darželiuose, todėl negalėčiau sutikti su straipsnio pavadinimu: „Kam Lietuvoje prireikė priverstinių darželių“ ir straipsnyje nuolat vartojamu klaidinančiu pavadinimu – privalomas darželis. Apie privalomus darželius niekas, be straipsnio autorės, nekalba ir, tikiuosi, nesvajoja. Suprantu, kad straipsnio autorė taip darydama ne apsirinka, o sąmoningai dramatizuoja temą.
Apie privalomus darželius niekas, be straipsnio autorės, nekalba ir, tikiuosi, nesvajoja. Suprantu, kad straipsnio autorė taip darydama ne apsirinka, o sąmoningai dramatizuoja temą.
Seimas apsisprendė dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo 2015 metų pabaigoje. Ir priimant tokį sprendimą buvo remiamasi oficialiais Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centro pateiktais preliminariais duomenimis.
O iš jų matyti, kad 2015 metais šešerių metų vaikų, ugdomų bendrojo ugdymo mokykloje arba ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, buvo 98,3 proc., iš jų ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą – 92,61 proc. (28 016 vaikų), pagal ikimokyklinio ugdymo programą (vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių) – 1,6 proc. (491 vaikas). Ir dar 4 proc. (1 219 vaikų– 4 proc.) to amžiaus vaikų jau mokėsi pagal pradinio ugdymo programą.
Taigi matyti, kad priimant Švietimo įstatymo pataisas dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo nuo šešerių metų, institucijose nebuvo ugdomi tik 524 šešiamečiai (t.y. 1, 7 proc. vaikų, nes iš 100-98,3= 1,7). Visuomenė pati jau pareiškė, kad ji renkasi priešmokyklinį, o kai kurių tėvelių sprendimu – ir pradinį ugdymą nuo šešerių metų.
Norėčiau nuraminti visuomenę, kad priimant įstatymą dėl privalomojo priešmokyklinio ugdymo niekas nė nekalbėjo, kad valstybė nepasitiki vaiko auklėjimu šeimose, šiuo įstatymu kaip tik siekiama užtikrinti lygias galimybes visiems vaikams pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą ir padėti tėvams (globėjams) kurti kokybiškas ankstyvojo ugdymo sąlygas. Pagerės vaikų pasiekimai pradinėse klasėse, padidės mokymosi motyvacija, tėvai galės geriau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
Visoje Europoje pastebimos privalomo mokymosi laiko ilginimo tendencijos. Viena iš priemonių – privalomo dalyvavimo švietimo programose ankstinimas. Šiuo metu kai kuriose Europos šalyse privalomo mokymosi laikas sutampa su mokymosi pradinėje mokykloje pradžia (ISCED-1), kuris daugelyje šalių pradedamas, kai vaikui sueina 6 metai (Pvz.: Airijoje – 4 m., Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Maltoje – 5 m.).
Tačiau kai kuriose šalyse privalomo mokymosi laikas nesutampa su pradinio ugdymo pradžia. Vadinasi, kai kuriose šalyse nustatyta, jog vieneri ar dveji metai, iki pradedant lankyti pradinę mokyklą, yra privalomi: Latvijoje nuo 5 m., Kipre nuo 4 m. 8 mėn., Graikijoje ir Austrijoje nuo 5 m., Lenkijoje nuo 6 m., Bulgarijoje nuo 5 m., Vengrijoje nuo 5 m., ten pradinis ugdymas pradedamas, kai vaikui sueina 6 ar 7 metai, tačiau privalomas ugdymas pradedamas nuo 5 ar 6 metų. Liuksemburge ir kai kuriuose Šveicarijos kantonuose privalomas ugdymas pradedamas net nuo 4 metų, o pradinis ugdymas – nuo 6 metų.
Na, ir siekiant nuoseklumo, jei jau priešmokyklinis ugdymas pripažintas privalomu, kaip jau seniai – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 1992 metais – pripažintas privalomas mokslas iki 16 metų, tai natūralu, kad atitinkamu įrašu reikėjo papildyti ir Administracinių nusižengimų kodeksą nuostata, kad kliudymas vaikui mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą užtraukia įspėjimą arba baudą. Noriu pabrėžti, kad tai ne tik baudos, kaip gąsdinama straipsnyje, bet galimas ir įspėjimas.
Raimundas Paliukas yra Seimo Darbo partijos frakcijos narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas
