Pandemijos akivaizdoje poreikis apsirūpinti maisto atsargomis išryškėjo jau pirmosiomis karantino dienomis.
Akivaizdu, jog vietinio maisto sistemos yra itin svarbios kaimo vietovių̨ ir miestų vystymuisi. To pagrindu kuriamos darbo vietos visuose susijusiuose sektoriuose, pradedant žemės ūkiu (ir jo technine infrastruktūra), baigiant maisto perdirbimo, transporto, prekybos, pakavimo, mažmeninės prekybos, maitinimo paslaugų sektoriais ir pan.
Pažymėtina, jog visos pažangios šalys deda pastangas apsirūpinti vietiniu maistu.
Todėl tam, kad sklandžiai pereitume prie tvaresnių vietinio maisto sistemų, būtinas kompleksinis požiūris į žemės ūkio ir kaimo politiką, kuris apimtų įvairias sritis – žemės ūkio, sveikatos, aplinkosaugos, prekybos, inovacijų ir kt., taip pat įvairius valdymo lygmenis (ES, nacionalinį, vietos). Taip užtikrinsime tvaresnius maisto gamybos ir vartojimo modelius.
Primenu, kad Europos Komisija 2020 m. paskelbė skirsianti daugiau kaip 200 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio maisto produktų populiarinimo veiklai finansuoti ES ir už jos ribų.
ES viduje daugiausiai dėmesio bus skiriama sveikų mitybos įpročių skatinimui ir gausesniam šviežių vaisių ir daržovių vartojimui, laikantis subalansuotos mitybos.
Per šias kampanijas ES ir pasaulio vartotojai taip pat bus informuojami apie įvairias ES kokybės sistemas ir ženklinimą etiketėmis, pavyzdžiui, apie geografines nuorodas arba ekologiškus produktus.
ES viduje daugiausiai dėmesio bus skiriama sveikų mitybos įpročių skatinimui ir gausesniam šviežių vaisių ir daržovių vartojimui, laikantis subalansuotos mitybos.
Ką galima padaryti? Štai 5 žingsniai:
1. Viruso kontekste (žinoma, ne tik karantino metu) ypatingai svarbu skatinti lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produkcijos tvarią gamybą, realizavimą, eksportą.
2. Įpareigoti žemės ūkio ir maisto produktus sertifikuojančias institucijas viešosiomis lėšomis daugiau reklamuoti ir populiarinti produktams suteikiamus ženklus, taip pat plačiau vykdyti tiek vartotojų, tiek gamintojų švietimą, bendradarbiavimą su savivaldybėmis. Produktų sertifikavimas turi suteikti kokybiškiems vietos produktams naują ir žymiai didesnę pridėtinę vertę.
3. Daugiau viešinti jau veikiančią internetinę bendradarbiavimo platformą www.kaimasinamus.lt., kurioje gali užsiregistruoti visi ūkininkai ir parduoti savo produktus be tarpininkų, susitarę tiesiai su vartotoju.
Aktyviau jungtis į šią platformą galėtų paskatinti kiekvienos žemdirbiškos savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai, kadangi jie geriausiai pažįsta savo seniūnijos ūkininkus, augintojus, gamintojus.
4. Svarbu ūkiams racionalizuoti gamybos procesus, mažinti sąnaudas, investuoti į skaitmeninimą, beatliekę, tvarią gamybą. Todėl tikslinga dalį žemės ūkio produkcijos nukreipti į bioekonomikos technologijas, kurių pagalba taip pat galėtume valdyti rizikas žemės ūkyje.
Vienas iš pavyzdžių: JK „Bio Bean“ perdirba kavos tirščių atliekas į pažangų biokurą ir biochemines medžiagas. Kitos iniciatyvos: „Food Cowboy“, „Winnow“, „Foodini“, „Food + Tech Connect“ Niujorke, „Future Food“, „Google Food“, „Frecious“ ir kt.
„Slow Food“ – tarptautinis žemdirbių, maisto gamintojų, mokslininkų ir maisto specialistų judėjimas, kuris visame pasaulyje aktyviai reklamuoja geras, švarias ir sąžiningas vietines maisto sistemas. Tarptautinė tvarių maisto sistemų ekspertų grupė „IPES-Food“, sistemingai inicijuojanti diskusijas tarp visų maisto sistemos dalyvių, kartu rengia bendros tvarios maisto politikos viziją. Miesto ir kaimo simbiozė yra būtina, norint užtikrinti kokybišką gyvenimą visoje Lietuvos teritorijoje.
Tik paskatindami ir palaikydami vieni kitus, sėkmingai dirbdami galime kurti tarpusavio pasitikėjimą šiuo mums visiems didelių išbandymų metu.
5. Skatinti įvairius kaimo ir miesto bendradarbiavimo projektus, kuriais siekiama įgyti naujausių žinių ir gebėjimų, taip pat pasirengti savarankiškai vystyti inovatyvias idėjas kaimo vietovėse. Būtina atkurti glaudesnius gamintojų ir vartotojų ryšius, atverti galimybes alternatyvių verslų vystytojams, paskatinti tvaresnius vietos maisto gamybos ir vartojimo modelius.
Artėjančių didžiųjų pavasario švenčių proga, noriu palinkėti visiems sveiko „nacionalizmo“, daugiau meilės sau ir mus supančiai aplinkai, atsakomybės ir sutelkto bendro darbo, siekiant savo krašto gerovės. Tik paskatindami ir palaikydami vieni kitus, sėkmingai dirbdami galime kurti tarpusavio pasitikėjimą šiuo mums visiems didelių išbandymų metu. Neabejoju – kartu susitelkę jį įveiksime.
Raminta Jakelaitienė yra Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja, partijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė.
