Klausos sutrikimas yra viena dažniausiai pasitaikančių negalių. Lietuvoje gyvena apie 6 tūkst. kurčiųjų ir apie 40 tūkst. mažesnį ar didesnį klausos sutrikimą turinčių žmonių. Nuo tokios negalios nėra apsaugotas nė vienas iš mūsų.
Tai šalia esantys žmonės, turintys tokius pat jausmus – verkiantys, besidžiaugiantys, mylintys. Skiriasi nuo mūsų tik savo kalba ir kultūra. Tačiau, deja, gyvenime neretai jaučiame abejingą bei biurokratinį požiūrį į negalią turinčius žmones. Ne išimtis ir Lietuvos kurčiųjų bendruomenė, kurios nariams vis dar nėra saugu, jauku ar patogu gyventi tarp šios negalios neturinčių žmonių.
Daugelis klausimų yra išspręsta, tačiau dalis problemų dar vis lieka: ribojamos kurčiųjų galimybės įsidarbinti pagal norimą specialybę, tinkamai neišspręstas bendrojo pagalbos telefono 112 prieinamumas, mažas gestų kalbos vertėjų skaičius, televizijoje per mažai titruojamų laidų, jų vertimų į gestų kalbą. Darbdaviai, neturėdami tinkamos informacijos, dažnai vengia priimti klausos negalią turintį žmogų į darbą, todėl kurtiesiems sunkiau dalyvauti darbo rinkoje.
Kiekvieną kartą keliu sau klausimą: o ką MES padarėme, kad Lietuvos kurčiųjų bendruomenės problemos būtų sprendžiamos? Kaip MES galime prisidėti? Ką MES galime pakeisti? Tapdama Seimo nare supratau, kad problemas reikia spręsti ne tik ypatingomis progomis, bet ir kiekvieną dieną, siekiant nuoseklaus darbo, kuris vestų pokyčių link.
Planuojant 2016 metų biudžetą, drauge su Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke Kristina Miškiniene pateikėme siūlymą 62 tūkst. eurų padidinti finansavimą lietuvių gestų kalbos vertėjų centrams. Mūsų siūlymas buvo išgirstas ir priimtas, tad už skirtas lėšas bus įsteigti 7 nauji lietuvių gestų kalbos vertėjų etatai, kurių labai reikėjo. Kodėl man tai buvo taip svarbu?
Lietuvoje yra 5 gestų kalbos vertėjų centrai didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Centrai aptarnauja po dvi apskritis. Paslaugos apmokamos iš biudžeto lėšų – kai mums reikia vertėjo paslaugų, už tai mokėti nereikia.
Keliamas retorinis klausimas: ar reikia laukti skaudžios nelaimės, kad socialinės ar socialinės reabilitacijos paslaugos taptų prieinamos ir kurtiesiems, ar kitos negalios asmenims?
Vertėjų paklausa vis didėja, didinamas ir vertėjų skaičius. Vis dar yra galvojančių, kad gestų kalbos vertėjas yra reikalingas kurčiajam. O gi ne. Kurtieji tarpusavyje susikalba. Gestų kalbos vertėjas reikalingas tiek kurčiajam, tiek girdinčiajam. Žmonės mano, kad vertėją turi atsivesti kurčiasis. Jei mums reikia susikalbėti su kurčiuoju, vadinasi mums ir reikia vertėjo paslaugos. Įvairiose institucijose kurtieji, negaudami paslaugų, nukenčia. Vienas iš pavyzdžių – po operacijos žmogus net nežino ką jam išoperavo...
Šių metų papildomos biudžeto lėšos paskirstytos visiems Lietuvos centrams. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas studijuojantiems kurtiesiems, nes jiems vis dar labai sunkiai prieinama informacija. Universitetai neturi galimybės turėti gestų kalbos vertėjų.
Bet vien tik finansinės iniciatyvos nepakanka. Todėl MES: Lietuvos kurčiųjų draugija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija nusprendėme imtis dar vienos iniciatyvos – projekto „Vienybėje – stiprybė: MES ir klausos negalią turintis žmogus“, kurio tikslas: tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Turime sudaryti sąlygas klausos negalią turintiems žmonėms jaustis pilnaverčiais ir lygiaverčiais visuomenės nariais. Savo projektu norime atkreipti visuomenės, atsakingų institucijų dėmesį į dažnai nepastebimą negalią – klausos sutrikimus. Keliame sau konkretų tikslą – nepalikti negalią turinčių žmonių visuomenės užribyje.
Kiekvienoje savivaldybėje seniūnui, socialiniams darbuotojams, jų padėjėjams, gydymo, švietimo įstaigų, policijos, kultūros centrų atstovams, bibliotekininkams ir kitiems stengsimės suteikti išsamią informaciją kokią pagalbą galima pasiūlyti, kur turi kreiptis, kaip dirbti su klausos negalią turinčiais žmonėmis.
Konferencijų metu bus skaitomi ir pristatomi pranešimai, atskleidžiantys kas yra kurčias žmogus, kas yra gestų kalba, kurčiųjų kultūra, kokie socialinių ir kitų paslaugų poreikiai, paneigiami visuomenėje egzistuojantys mitai apie klausos negalią turinčius žmones.
Bus diskutuojama apie problemas, kylančias konkrečioje savivaldybėje, užtikrinant klausos negalią turinčių žmonių teises ir poreikius. Į renginį bus kviečiami savivaldybės administracijos atstovai, rajono seniūnai, socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai, bendruomenių centrų pirmininkai, NVO atstovai, kurčiųjų bendruomenės nariai ir visi norintys sudalyvauti.
Organizuodami konferencijų ciklus ypatingai norime atkreipti valdžios institucijų ir savivaldybės administracijos dėmesį į socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimą.
2016 metams iš pateiktų 36 projektų tik 26 savivaldybės skyrė finansavimą kurčiųjų organizacijų projektams, o 10 projektų buvo atmesti. Ir šie skaičiai kiekvienais metais mažėja, izoliuodami klausos negalią turinčius asmenis nuo paslaugų prieinamumo toje savivaldybėje, kur nėra skiriamas finansavimas, nes pagal konkurso nuostatus paslaugos teikiamos tik tos savivaldybės negalią turintiems asmenims.
Keliamas retorinis klausimas: ar reikia laukti skaudžios nelaimės, kad socialinės ar socialinės reabilitacijos paslaugos taptų prieinamos ir kurtiesiems, ar kitos negalios asmenims? Galbūt dar ne visose savivaldybėse vyksta gražus bendradarbiavimas su kurčiųjų organizacijomis, gal nėra iki galo išsiaiškintas paslaugų poreikis, gal dar ne visos savivaldybės finansavo pateiktus projektus.
Labai svarbu institucijas dar labiau supažindinti su kurčiųjų bendruomene. Tikiuosi, kad mūsų projektas pavyks ir abi pusės pajus paslaugų bei informacijos prieinamumą.
Projekto rezultatus aptarsime ir apibendrinsime rugsėjo mėnesį Seime. Tąkart bus jau 65-ąjį kartą pažymima Pasaulio kurčiųjų diena.
Raminta Popovienė yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė, socialdemokratė
