Prarasta sveikata, nedarbingumas ženkliai apriboja pajamas, o kur dar išlaidos vaistams, įvairioms procedūroms... Sunku būtų ir paprieštarauti, jog sergantiems, turintiems negalią ar jų artimiesiems pagalba iš valstybės labai reikalinga.
Lietuvoje gyvena virš 200 000 neįgaliųjų. Ar sulaukia jie valstybės dėmesio ir paramos? O kaip gyventi vienišam senoliui, kuris dėl negalios ar sveikatos sutrikimų negali savimi pasirūpinti? Alternatyvų yra, ir apie jas reikia ne kalbėti, o taikyti praktiškai.
Vienišiems, likusiems be artimųjų pagalbos yra skiriama socialinė paslauga – pagalba į namus. Individualios priežiūros darbuotojas ateina į namus ir padeda atlikti pačius būtiniausius darbus: nuperka maisto, palydi pas gydytoją ir kt. Jei tokių priežiūros darbuotojo paslaugų nereikia, ji gali būti keičiama į pagalbą pinigais.
Didėjant socialinio draudimo bazinei pensijai, Vyriausybė neįgaliesiems padidino tikslines kompensacijas slaugai ir priežiūrai.
Neįgalųjį slaugantiems šeimos nariams sunku derinti šeimos gyvenimą ir profesinį užimtumą. Jau kelerius metus mūsų gyventojams teikiama socialine paslauga, vadinama Dienos socialine globa asmens namuose. Slaugos paslaugos palengvina sergančio žmogaus artimiesiems prižiūrėti ligonį, derinti darbą ir šeimos gyvenimą
Pagalbos ranką tiesia ir mobilių komandų slaugos bei reabilitacijos specialistai. Šią komandą sudaro socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, masažuotojai, kineziterapeutai. Tik labai svarbu, kad seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai ir visi, kas organizuoja pagalbos ir dienos socialinės globos namuose paslaugų teikimą, kuo daugiau apie tai kalbėtų ir šią žinią viešintų.
Džiaugiuosi, jog žengtas dar vienas laiptelis, padedantis lengviau bendrauti kurtiesiems. Šių metų biudžete lietuvių gestų kalbos vertėjų centrams finansavimas padidintas 62 tūkst. eurų. Už skirtas lėšas steigiami 7 nauji lietuvių gestų kalbos vertėjų etatai, kurių labai reikėjo studijuojantiems klausos negalią turintiems studentams paskaitų metu.
Nors pastaruoju metu naujai statomi pastatai jau yra pritaikomi neįgaliesiems, tačiau viešosios erdvės, kultūros paveldo objektai, valstybinių ir švietimo įstaigų pastatai labai dažnai vis dar lieka nepritaikyti neįgaliųjų poreikiams, o tai, be abejo, riboja judėjimo laisvę.
Be galo svarbu užtikrinti, kad neįgalūs vaikai turėtų vienodas galimybes su kitais vaikais mokytis, dalyvauti žaidimuose, laisvalaikio ir sporto veikloje. Naujojo Vaiko teisių pagrindų įstatyme jau numatoma papildyti nuostatomis ir užtikrinti neįgaliųjų vaikų teises į poilsį.
Sprendžiant neįgaliųjų problemas, neįgaliųjų socialinės integracijos priemonėms socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse 2016 metams Vyriausybė skyrė 1,1 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais. Už šias lėšas neįgaliesiems bus užtikrinama didesnė galimybė laisvai judėti, naudotis prieinama informacija. Skiriamas finansavimas projektams, kurie užtikrins, kad nauji ir rekonstruojami statiniai būtų pritaikyti neįgaliesiems.
Didėjant socialinio draudimo bazinei pensijai, Vyriausybė neįgaliesiems padidino tikslines kompensacijas slaugai ir priežiūrai. Šiais metais specialiesiems poreikiams skirta 13,9 mln. eurų daugiau nei praėjusiais. Tad tikslinė kompensacija slaugai padidėjo 10 eurų, o priežiūrai – 4 eurais per mėnesį.
Mes, sveikieji, privalome pasirūpinti, kad neįgaliųjų gyvenimas būtų kuo lengvesnis ir patogesnis.
Sveikieji turbūt nedažnai susimąstome, jog neįgaliesiems reikia išspręsti ir susisiekimo klausimą. Ne visi turi automobilius, ne visų negalios leidžia vairuoti. Vyriausybė per trejus metus skirs po 600 tūkst. eurų naujiems, specialiai neįgaliesiems pritaikytiems mikroautobusams įsigyti. Jais neįgalieji bus vežami į ugdymo, mokymo, lavinimo, užimtumo, reabilitacijos centrus ir tarnybas, darbo vietas.
Papildomų lėšų Vyriausybė skyrė neįgaliųjų paslaugoms bendruomenėje ir savarankiškumui didinti. Po truputį pereinama prie nedidelėms neįgaliųjų grupėms skirtų namų bendruomenėje. Kad neįgalieji turėtų daugiau alternatyvų gyventi bendruomenėje, patobulinta socialinio būsto suteikimo, pvz. nuomos, tvarka.
Pastaraisiais metais vis labiau plėtojamas ne tik paslaugų neįgaliesiems prieinamumas, didinamas neįgaliųjų savarankiškumas, bet ir skatinamos jų įsidarbinimo galimybės. Teikiama finansinė pagalba darbdaviams, įdarbinantiems žmones su negalia, suteikiama finansinė parama verslui pradėti, organizuojama neįgaliųjų profesinė ir kvalifikacinė reabilitacija.
Džiugu, jog vis dažniau didžiuosiuose prekybos centruose tenka išvysti kasoje dirbančius kurčiuosius. Kol kas, deja, dar negalime pasigirti dideliu darbdavių suinteresuotumu įdarbinti neįgaliuosius. Norisi tikėti, kad gražūs pavienių darbdavių pavyzdžiai įkvėps ir paskatins į darbo rinką pakviesti ir daugiau negalią turinčių žmonių.
Nors neįgalieji Lietuvoje sudaro tik apie 6 proc. visų gyventojų, tačiau jie yra tarp mūsų. Mes, sveikieji, privalome pasirūpinti, kad neįgaliųjų gyvenimas būtų kuo lengvesnis ir patogesnis. Neįgaliesiems nereikia mūsų užuojautos, tačiau konkreti, apčiuopiama ir naudinga parama jiems labai reikalinga.
Raminta Popovienė yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė, socialdemokratė
