Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Raminta Popovienė: LSDP mokesčių reformos paketas: gerovės valstybės link

Socialdemokratai parengė mokesčių reformos paketą, kuris yra socialiai teisingesnis ir solidaresnis nei dabar siūlomas, parengtas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vedamos Vyriausybės komandos.
Raminta Popovienė
Raminta Popovienė / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Socialdemokratų pasiūlymuose – progresiniai mokesčiai, didesni nei LVŽS valdomos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomi vaiko pinigai, labiau pagrįstas bei valstybės biudžetui palankesnis nekilnojamo turto mokestis, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimas ir kitos priemonės.

Seimo rudens sesijoje socialdemokratų laukia sudėtingas derybų raundas – šiuo atveju turiu galvoje ne „būti ar nebūti koalicijoje“, o būtent mokesčių reformos paketą. Vadovausimės principu: „prioritetas – socialinė lygybė, lėšos reformai – užtikrintos“.

Pradėsiu nuo viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, o tiksliau – nuo bazinio dydžio, apskaičiuojant jų darbo užmokestį, didinimo. Šiuo metu jis siekia 130,5 euro – 2008 metais, tai yra iki krizės, jis siekė 490 litų (142 eurus), konservatorių – liberalų (2008–2012) vyriausybės buvo sumažintas ir iki šiol neatkurtas. Tokia neteisybė turi būti ištaisyta – tą ir siūlo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seime frakcija.

Dar vienas patikslinimas, kurio nežinojo naujasis premjero patarėjas, – viešasis sektorius – tai ne valdininkai. „Valdininko“ sąvoka iš Lietuvos Respublikos įstatymų išnyko dar prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą (ES).

Ir viešojo sektoriaus darbuotojai – tai net tik valstybės (!) ir savivaldybių tarnautojai, kuriuos valstybės (!) premjeras S. Skvernelis pavadino žlugusiais ir nori jų skaičių sumažinti iki minimumo, o vienas konservatorius – išnaikinti, bet ir socialiniai bei kultūros darbuotojai, bibliotekininkai, mokytojai ir kt. žmonės, kurie dirba mums visiems labai svarbų darbą, dažnai nematomą, bet sunkų ir sudėtingą, o patys neretai yra priversti gyventi žemiau skurdo ribos...

Bazinio dydžio, apskaičiuojant darbo užmokestį, sugrąžinimą socialdemokratai laiko neatsiejamu nuo vaiko pinigų – kas mėnesį visiems tėvams mokamos išmokos už kiekvieną vaiką. Derybose su LVŽS siūlysime arba iškart didinti bazinį dydį iki ikikrizinio lygio ir nuosekliai didinti vaiko pinigus (kad iki 2020 metų jie siektų valstybės remiamų pajamų dydį (dabar – 102 eurai): 2018 metais – 30 eurų, 2019 m. – 60 eurų, 2020 m. – 102 eurai), arba atvirkščiai – jei bazinis dydis derybose nebūtų didinamas iki 142 eurų, laikysimės nuostatos, kad vaiko pinigai privalo būti 102 eurai iškart, tai yra nuo 2018 metų.

Abiem atvejais socialdemokratai taip pat sieks, kad nebūtų panaikintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (PNPD) šeimoms už kiekvieną vaiką, ką, deja, ketina padaryti šeimos vertybes itin garsiai deklaruojantys „valstiečiai – žalieji“.

Bazinio dydžio ir vaikų pinigų susiejimas – gerai apgalvotas socdemų žingsnis. Pasirenkant ar pirmąjį, ar antrąjį variantą, nei 30 eurų kiekvienam vaikui nuo 2018 metų, išsaugant PNPD, nei bazinio algos dydžio kėlimas nebus didelė našta valstybės biudžetui.

Be to, reformos kaštai atsipirks didesniu vidaus vartojimu ir geresniais demografiniais rodikliais. LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad vaiko pinigai iškart turėtų būti 102 eurai, siekiant Lenkijos efekto. 2016 m. balandį Lenkijoje įvedus didelius vaiko pinigus, mūsų kaimynėje žaibiškai pradėjo augti gimstamumas, vidaus vartojimas, įmonių pelnas ir atitinkamai mokesčių surinkimas, mažėjo emigracija, skurdas, socialinė nelygybė ir tokios socialinės problemos kaip girtavimas ir smurtas šeimoje.

LSDP siūlo Nekilnojamo turto įstatymo pataisas – apmokestinti savinininkus nuo 150 tūkst. eurų viso turimo nekilnojamo turto vertės (šiuo metu amokestinamojo turto riba yra 220 tūkst. eurų). Nekilnojamojo turto mokestis galėtų sumažinti nekilnojamojo turto kainų kilimą, užkirstų kelią nekilnojamojo turto rinkos perkaitimui, subalansuotų Lietuvos mokesčių sistemą.

Būtų surenkama daugiau mokesčių dosniau finansuoti socialinę politiką, padidinti valstybės biudžeto lėšų perskirstymą. Lietuvoje 2014 m. pajamos iš periodinių nekilnojamojo turto mokesčių sudarė 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai ES vidurkis – 1,6 proc.

Po daugybės metų diskusijų pagaliau Lietuvos socialdemokratų partijoje atsirado labai aiškus ir tvirtas konsensusas dėl progresinių mokesčių, kurių tarifas būtų taikomas visoms pajamoms, ne tik darbo, įvedimo. Užregistruotame LSDP frakcijos įstatymo projekte numatoma metines iki 20 tūkst. eurų pajamas apmokestinti 15 proc. mokesčio tarifu, iki 30 tūkst. eurų – 16 proc., iki 40 tūkst. – 17 proc., daugiau nei 40 tūkst. – 20 proc.

Netolimoje ateityje šie progresinių mokesčių tarifai neišvengiamai turi būti koreguojami. G. Palucko nuomone, mažiausias pajamas gaunantiems Lietuvos žmonėms gyventojų pajamų mokestis (GPM) turi dar būti sumažintas.

Socialdemokratai toliau kovos už 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui ir sumažintą PVM pagrindiniams maisto produktams.

Ir tai tik pradžia. LSDP planuose – daugiau finansinių ir kt. priemonių remti šeimas, auginančias vaikus. Užregistruotas pasiūlymas įvesti nemokamą visų parengiamųjų ir pradinių klasių moksleivių maitinimą. Tam reikės ne tiek ir daug – 26,4 mln. eurų biudžeto lėšų, tačiau vaikai reguliariai gaus vertingo, o ne greito maisto, šeimos sutaupys šiek tiek pinigų ir galės juos skirti kitoms reikmėms. Mažės socialinė vaikų atskirtis – mokyklose jie mažiau bus skirstomi į vargšus ir turtingus.

Raminta Popovienė yra Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?