Jie turės per 20 minučių išnagrinėti duotą tekstą ir pasiruošti kalbą. Šis, kaip ir kiti vienuoliktokų patikrinimai orientuoti į greitį, lyg vyktų ne žinių patikrinimo, o sprinto varžybos. Deja, tas pats vyksta ir su ketvirtokais, dešimtokais ir dvyliktokais.
Kodėl toks sumanymas ir kuo remiamasi žinias vertinti pagal greitį, neaišku. Į tai jau ne sykį reagavo akademinė bendruomenė, kuri stebi šias nesąmones ir teigia, kad praktiškai neįmanoma per duotą laiką tinkamai atlikti užduočių, ir kelia klausimą, koks tuomet yra tokio žinių patikrinimo tikslas? Kad daugiau mokinių išlaikytų egzaminus prasčiau? Kad daugiau mokinių mokėtų už mokslą?
Reaguodami į tokį pasityčiojimą iš mokinių ir jų mokytojų, gimnazistai proteste prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paklausė ministro, ar jis per 20 minučių galėtų pasiruošti ir pristatyti savo atsistatydinimo kalbą su argumentais, situacijos analize, pavyzdžiais ir išvadomis.
Jau ir vaikai mato, kad ministras ne jų pusėje, kaip ir visa valdžia, kuri prikūrė reformų tik dėl reformų ir nenustebkime, jei tuoj pasiūlys mokyklas sujungti su kažkuo vien dėl to, kad tai būtų kažkas kitaip ir dar labiau nesąmoninga.
Lyg būtų mažai su egzaminų tvarka, valdantieji užsimojo naikinti gimnazijas, kurioms vyresnėse klasėse nepavyks surinkti po 21 ar daugiau mokinių. Kodėl 21 mokinys, o ne 10 ar 30? Niekas niekada taip ir nepaaiškino. Tiesiog taip nuspręsta ir viskas. Mokykloms susiskaičiavus visus potencialius savo mokinius, paaiškėjo, kad daugybėje miestelių tiesiog nebeliks gimnazijų.
Mes paskelbėme jų sąrašą. Dėl to mus etikams apskundė buvusi ministrė J.Šiugždinienė. Ji savo skunde nurodė 14 gimnazijų iš mūsų skelbtų 86, kurios, jos duomenimis, nebus uždarytos. Anot jos, bus uždarytos ne 86, o 72 gimnazijos. Taigi, pati buvusi ministrė savo kritika tik dar labiau patvirtino faktą, kad dauguma gimnazijų išties neteks gimnazijos statuso dėl naujos Vyriausybės tvarkos.
Šis buvusios ministrės ir dabartinės valdžios atstovės veiksmas dar labiau patvirtino situacijos absurdiškumą – net ir paaiškėjus, kad su tokia reforma padaryta nesąmonė, niekas jos nebandė stabdyti, o tuos, kurie paprieštaravo ir paviešino sąrašą, nusiuntė aiškintis pas etikus.
Žmonės, kurie nelabai įsigilinę į šią situaciją ir valdančiųjų daromas „reformas dėl reformų“, paminėsiu daugiau absurdiškų dalykų, ką jie nori padaryti su gimnazijomis. Tai puikiai iliustravo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.
Pasak jo, pasirodo, mažų miestelių mokyklose liks vienuoliktos ir dvyliktos klasės, net jeigu jose mokysis mažiau nei 21-as mokinys, o tebus tik dvylika ar trylika mokinių, bet tos klasės priklausys nebe miestelio gimnazijai, o tarkime rajono centro gimnazijai.
G.Sarafinas pateikia pavyzdį, „tarkime, Kražių gimnaziją norima paversti dešimtmete pagrindine mokykla. Jos vienuoliktokai ir dvyliktokai ir toliau mokysis Kražių mokyklos patalpose, juos mokys dalis Kražių mokytojų, bet jie priklausys ne Kražių mokyklai, o Kelmės Jono Graičiūno gimnazijai. Taigi, Kelmės J.Graičiūno gimnazija turės iš pradžių tris, o vėliau gal ir daugiau skyrių. Skyriams priklausys tik vienuoliktokai ir dvyliktokai, bet šie mokiniai nebus vežami į Kelmės gimnaziją, jie mokysis savo miestelių mokyklose. Taigi, jie negaus tų galimybių ir privalumų, kurie buvo žadami pradedant reformą“.
Ką mums pavyko padaryti? Praėjusią savaitę mūsų Seimo narys G.Kindurys pristatė projektą, kuriuo siekiama stabdyti šią nesąmonę su gimnazijomis. Projektas priimtas Seimo opozicinėje darbotvarkėje – jis dalinai gali sušvelninti gimnazijų situaciją per ateinančius dvejus metus.
Nors mes diskusijose siūlėme, kad šis klausimas būtų sprendžiamas iš esmės ir per kokybės prizmę. Siūlėme nustatyti tam tikrą mokyklos kokybės standartą ir stebėti, ar mokykla pajėgi jo laikytis. Tik jai atsidūrus žemiau nustatytos ribos, imtis pagalbos priemonių: stiprinti mokinių motyvaciją, mokytojų kvalifikaciją, infrastruktūrą, mokymosi priemones, o ne eiti paprasčiausiu būdu – uždarinėti mokyklas.
Jeigu laimėsime Seimo rinkimus, laukia daug darbo švietimo srityje, nes reikės atkurti tai, kas sugriauta – nuo pasitikėjimo ministerija, egzaminų tvarkos, nemokamo aukštojo mokslo (nemokamų bakalauro studijų) iki švietimo infrastruktūros, ypač regionuose.
