Mano valdomas verslas šiam fondui penkerių metų laikotarpiu įsipareigojo skirti milijoną eurų.
Fondo steigėjais taip pat panoro tapti dešimtys privačių asmenų, pasiruošusių savo asmeninėmis lėšomis prisidėti prie fondo veiklos.
Neabejoju, jog fondo dalimi ateityje taps šimtai privačių asmenų ir įmonių.
Fondo direktoriumi tapti siūloma profesoriui Adui Jakubauskui.
Į fondo valdybą kviečiami Lietuvoje žinomi mokslininkai, verslininkai, karininkai, turintys patirties dronų kūrimo, modernizavimo, gamybos ir panaudojimo srityse.
Fondo valdyba priiminės sprendimus dėl projektų finansavimo.
Taigi, mano pastangos apsiriboja šio fondo sukūrimu ir daliniu finansavimu.
Nesiekiu fondui vadovauti ar skirstyti surinktas lėšas.
Fondas neturi turėti jokių politinių tikslų, nukreiptų į bet kokią politinę partiją, judėjimą, ar asmenį.
Esu laimingas, kad galiu prisidėti prie mūsų visų didesnio saugumo, pažangos, vystant modernias priemones ir tuo pačiu prie Lietuvos ekonominės galios stiprinimo.
Ir kokia nuostaba buvo išgirsti, kad neva šis fondas kels grėsmę nacionaliniam saugumui.
Tai išgirdau iš žurnalistės, kuri komentavo su konservatoriais susijusių ekspertų pasakytą, konservatorių ilgus metus skleidžiamą melą, neva aš dirbu Rusijai, todėl ir fondas bus blogas.
Kartais nesinori komentuoti absurdo, bet šį kartą nesusilaikysiu.
Pirmiausia, kaltinimai, jog aš dirbu Rusijai, tėra konservatorių man klijuojama etiketė, sukurta melo pagrindu ir skirta žeminti mane.
Konservatoriams esu pavojingas politinis konkurentas, kuris daro labai daug, kas patinka Lietuvos žmonėms.
Be to, esu laisvas, t. y. nesu niekaip susaistytas su klanais, kurie vagia iš Lietuvos, manęs nėra kaip sukompromituoti ar pašalinti iš politinės arenos.
Todėl nuosekliai ir jau seniai, bet labai nesėkmingai, man bando klijuoti etiketes tokio, koks nesu.
Primenu 2016 metus, kada vyko rinkimai į Seimą, buvo sufalsifikuota pažyma apie menamą mano bendradarbiavimą su Rusija.
Dėkoju Valstybės saugumo departamentui, kuris išnagrinėjo viešoje erdvėje pasirodžiusius melagingus kaltinimus ir juos paneigė.
Eidamas Seimo nario pareigas, turėjau leidimą dirbti su slapta informacija. Jis man nebūtų suteiktas, jei kiltų bent mažiausių abejonių dėl mano lojalumo Lietuvai.
Eilę metų buvo sąmoningai meluojama, neva mano valdomas verslas turi labai glaudžius ryšius su Rusijos verslu.
Atkreipiu dėmesį, jog visos didesnės Europos Sąjungos, bei visos lietuviškos įmonės, užsiimančios agrocheminiu verslu, daugiau ar mažiau prekiavo Rusijoje pagaminta produkcija ir „Agrokoncernas“ buvo vienas iš daugelio.
Be to, mums Rusijoje pagaminti produktai buvo labai maža dalis ir mažai reikšmingi verslo stabilumui ar augimui.
Prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, mano valdomas verslas vienas pirmųjų nutraukė visus verslo ryšius su Rusija ir parodė pavyzdį, kitoms Lietuvos įmonėms.
Deja, daugelis jų nepasekė mūsų pavyzdžiu. Konservatoriaus D.Kreivio verslas dar ilgai po mūsų žingsnio prekiavo rusiška produkcija, kol kažkas iš žiniasklaidos viešai to nepastebėjo.
Nesu mėgėjas pasakoti apie save ir savo darbus, kurie patinka žmonėms ir dėl ko esu gerbiamas, bet konservatoriai tiesiog verčia tai daryti.
Prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, nusprendžiau padėti Ukrainos aktoriams, pasitraukusiems į užsienį.
Naisiuose jau trylikta metų veikiančiame „Naisių vasaros teatre“ atsirado antra profesionali trupė, kurią sudaro tik ukrainiečiai aktoriai – „Nezazemleni“.
Jų spektaklius, kaip ir lietuvių trupės, nemokamai pamatė dešimtys tūkstančių žiūrovų Lietuvoje.
Ne taip seniai Ukrainos aktoriai vaidino Seimo vidiniame kiemelyje, o jiems plojo tie patys konservatoriai, kurie tik vėliau susigaudė, jog tai mano remiamas projektas ir todėl socialiniuose tinkluose karo siaubus patiriančią ukrainiečių aktorių trupę apipylė pamazgomis.
Kaip vertinti tokį dviveidišką konservatorių elgesį?
Man labai malonu, kad gabūs, jauni, perspektyvūs ukrainiečiai aktoriai, o drauge su jais ir puikią karjerą visame pasaulyje galintis turėti režisierius, yra Lietuvos svečiai ir kad aš galiu padėti.
Pasirūpinome, kad aktoriai oriai gyventų Naisių svečių namuose, vaišintųsi mūsų sveiku maistu visada, kada tik norisi, gautų atlyginimus.
Jų gastrolės ir visi poreikiai yra apmokami iš mano verslo lėšų. Ir tas rėmimas tęsis tol, kol Ukrainos aktoriams jo reikės.
Norėčiau sužinoti, kas iš pseudopatriotų konservatorių yra tiek lėšų paaukojęs Ukrainos rėmimo projektams?
Šiame tekste noriu paliesti ir labai asmeniškai mane liečiantį konservatorių skleidžiamą melą, neva mano tėvas, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gavo žemės ūkio bendrovės pajų ir perdavė man.
Turiu pranešti, jog Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais mano tėvas, žemės ūkio mokslų daktaras Česlovas Karbauskis garbingai ėjo Babtų sodininkystės ir daržininkystės instituto direktoriaus pareigas ir jokios bendrovės pajų gauti negalėjo, o institutas sėkmingai veikia iki šiol ir vis dar yra valstybinis.
Todėl jis man nieko perduoti negalėjo, nes nieko ir neturėjo.
Visai neseniai mano tėvas buvo pagerbtas už pagalbą partizanų atminimui.
Kažkaip konservatorių propagandos valdomoje informacinėje erdvėje prasimušė ši žinutė ir plačiai visuomenei tapo žinoma, kad mano tėvo krikštatėvis buvo Žemaitijos partizanų apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis.
Nedaugelis iš pseudopatriotų konservatorių galėtų pasigirti tokiu gyvenimo faktu, kuris, beje, turi labai didelę reikšmę, kalbant apie mūsų nuostatas ir kiekvieno asmeninę atsakomybę valstybingumo išsaugojimo, pilietiškumo ir patriotizmo kontekste.
Bet mūsų šalyje susiklostė situacija, kad labiausiai visus kaltina, žemina, šmeižia ir niekina tie, kurių biografijose žioji didelės juodos skylės.
Kaip kad dabar, profesorius Vytautas Landsbergis žemina Tautos dainių Justiną Marcinkevičių, kaltindamas poetą kūrus okupuotos Lietuvos laikotarpiu.
Norisi paklausti, o kada pats profesorius gavo mokslinį laipsnį ir kaip išvengė būtinybės šlovinti sovietinę sistemą, to mokslinio laipsnio siekdamas?
Atsakymo neprašau, nes melo negaliu pakęsti.
Paramos ir labdaros fondo „Dronų sąjunga“ tikslas yra sukurti patikimus, efektyvius dronus, tinkamus karo sąlygoms, kurie galėtų būti išbandomi ir tiekiami Ukrainos kariuomenei, kad jais būtų naikinami rusų okupantai.
Tai vienas didžiausių mano norų. Pirmas ir didžiausias – mūsų pačių valstybės saugumo stiprinimas.
Taigi, kaip tiems pseudopatriotams konservatoriams apsiverčia liežuvis mane kaltinti, jog kuriamas fondas gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui?
Reikia būti stipriai kažko paveiktam ar apsinešusiam, kad tokias nesąmones skleistum.
Bet šita gauja ne tik meluoja, bet ir akivaizdžiai tarnauja Rusijos propagandos tikslams.
Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir žmonių bauginimas apie tai, kad NATO mūsų negelbės bei visi jo bandymai sumenkinti bet kokias pastangas prisidėti prie Lietuvos saugumo stiprinimo, tai, kaip jis menkina Lietuvos prezidento reputaciją, kuria Seime specialias komisijas ir kt., akivaizdžiai rodo, kad konservatorių partijos lyderis bei jo vadovaujama partija tarnauja Rusijos interesams.
Taip pat visų šių gąsdinimų fone garbės Landsbergiams nedaro senelio vieši pasvarstymai apie patrankų mėsą ir valstybės „elitą“, kuris kilus grėsmėms, turėtų pasišalinti iš Lietuvos.
Ar tai reiškia, kad Landsbergiai bėgs iš Lietuvos ir kad Vytautas Landsbergis ne šiaip sau viešai pradėjo teisinti tarpukario prezidento Smetonos pabėgimą į užsienį, prasidėjus okupacijai – spręskite patys.
Man atrodo, kad be galo ciniška, kad vienas Landsbergis sako, jog mus lietuvius tuoj išnaikins, o kitas – kad „politiniam elitui“, kokiu save įsivaizduoja Landsbergiai, palikti paprastus žmones mirčiai yra norma, jau net ir turtas užsienyje įsigytas.
Nė vienas iš jų nesako, kad guldytų galvą už Tėvynę. Tad tokie „patriotai“ mūsų valdžioje šiandien.
Noriu pakartoti Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio žodžius, jog šiuo metu Lietuvai tiesioginės karinės grėsmės nėra.
Suprantu, kad artėjant prezidento, EP ir Seimo rinkimams nei G.Landsbergis, nei jo „pseudopatriotų“ klanas nesės ant nusiraminimo kėdutės, kaip pasiūlė prezidentas G.Nausėda, todėl visuomenė bus nuolat terorizuojama ir bauginama.
Visiems mums linkiu kantrybės, palaikykime savo šalį kasdieniniais darbais, mokykimės, planuokime, kurkime šeimas, nes tik tokiu būdu galime išlaikyti mūsų Lietuvą gyvybinga.
Priešai nori, kad mes panikuotume, nekurtume čia ateities, žlugtume ekonomiškai, juo labiau nesirūpintume savo saugumu ir netikėtume mūsų partneriais, kurie mums gintų, jei iškiltų grėsmė.
Baimė, neapykanta, susiskaldymas yra ginklas prieš mus.
Jei šis ginklas įsigalės – nereikės net priešo rankos, kad būtų sunaikinta valstybė ir jos piliečių valia ginti savo šalį.
Dar ne vėlu mums susitelkti, todėl, kiek melo, šmeižto bebūtų skleidžiama, aš darysiu tai, ką privalau.
Esu savo šalies patriotas ir kviečiu visus kitus jungtis, kuriant saugią, ekonomiškai bei kultūriškai stiprią Lietuvą.
