Šio epizodo herojai – 2008–2012 m. Vyriausybei vadovaujantis Andrius Kubilius, energetikos ministras konservatorius Arvydas Sekmokas, AB „Klaipėdos nafta“ vadovaujantis Rokas Masiulis, bei asmenys, vadovavę įmonei Bermuduose.
Klausimai dėl ofšorų Bermuduose ir Singapūre:
2011 m. AB „Klaipėdos nafta“ paskelbė konkursą dėl plaukiojančiosios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu (FSRU) pirkimo, 2011 m. spalio 26 d. buvo atplėšti vokai su pasiūlymais, o 2012 m. kovo 2 d., AB „Klaipėdos nafta“ su Bermuduose registruota bendrove „Hoegh LNG Ltd.“ pasirašė 10 metų nuomos sutartį dėl laivo-saugyklos nuomos. Ant sutarties – p. Roko Masiulio, atstovavusio AB „Klaipėdos nafta“ ir p. Sveinung J.S. Stohle, atstovavusio „Hoegh LNG Ltd.“, registruotą Bermuduose, parašai. Tokios sutarties buvimą patvirtina ir Lietuvos oficialus pranešimas Europos Komisijai.
Dar prieš sutarties pasirašymą, o ypač – po jo, viešumoje ima kilti klausimai, kodėl sutartis sudaroma su ofšoru, kad tai gali pakenkti ne tik Lietuvos įvaizdžiui ES, bet ir gali liudyti abejotino skaidrumo dalykus, kaip, antai, mokesčių vengimą, mažiau kontroliuojamą buhalterinę apskaitą.
Tokiame fone 2012 m. sausio 31 d. Lietuvoje įkuriama dar viena Hoegh grupės įmonė – UAB „Hoegh LNG Klaipėda“. Savo dokumentuose UAB „Hoegh LNG Klaipėda“ nurodo, kad ji 2014 m. balandžio 11 d. pasirašė dar vieną sutartį, šį kartą su „Hoegh LNG Klaipėda Pte. Ltd.” registruota Singapūre, dėl laivo-saugyklos „Independence“ nuomos dešimties metų laikotarpiui. Ir tą pačią dieną Lietuvoje esanti UAB pasirašė sutartį su AB „Klaipėdos nafta“ dėl ilgalaikės laivo-saugyklos „Independence“ nuomos. Taigi, pernuomojo ką tik išsinuomotą laivą? Bet kur ir kodėl dingo „Hoegh LNG Ltd.“ iš Bermudų, kuri buvo laivo savininke 2012 m. ir pasirašė pirmąją sutartį su AB „Klaipėdos nafta“? Kodėl atsirado ofšoras Singapūre?
Tuo tarpu jau minėtame Lietuvos pranešime Europos Komisijai pateikiama kiek kita versija:
„HLNG [„Hoegh LNG Ltd.“ registruota Bermuduose], vykdydama Sutartį ir vadovaudamasi Sutarties nuostatomis, siekia perleisti iš Sutarties kylančias teises ir pareigas, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su Perkančiosios organizacijos turima FSRU išpirkimo teise, kurios liktų pačiai HLNG, jai netiesiogiai visiškai priklausančiai dukterinei bendrovei Hoegh LNG Klaipėda, UAB (toliau – HLNG Klaipėda), juridinio asmens kodas 302719517, kurios pajėgumai vykdyti Sutartį yra neblogesni (nemažesni) už HLNG, be to, HLNG lieka solidariai atsakinga už tinkamą Sutarties įvykdymą už HLNG Klaipėda. HLNG teisės ir pareigos pagal Sutartį būtų perleistos HLNG Klaipėda pagal novacijos sutartį, kuri bus sudaryta, jeigu bus priimti reikiami korporaciniai sprendimai ir pritarimai (valdybos sprendimas ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas).“
Toks mėtymasis, kai sutartį sudaro ofšoras Bermuduose, paskui registruojama įmonė Lietuvoje, paskui ji sudaro sutartis su kitu ofšoru Singapūre, kuris, panašu, kažkaip jau perėmęs laivo nuosavybės teises iš pirmojo ofšoro, 2012 m. pasirašiusio nuomos sutartį su AB „Klaipėdos nafta“, o Europos Komisija informuojama apie dar kitą variantą – kelia dar daugiau klausimų.
Kas gi vyko? Kokios buvo tokio mėtymosi priežastys? Kodėl niekam neužkliuvo, kad sudaroma sutartis su vadinamojoje „tikslinėje teritorijoje“, t.y. Bermuduose esančia įmone? Kai vien įtraukimas į „tikslinių teritorijų sąrašus“ gali vykti dėl to, kad tose teritorijose stokojama finansinio-administracinio skaidrumo, o ne tik, kad jose yra galimybės išvengti mokesčių. Kad ir kaip bebūtų – Hoegh grupė pripažįsta, kad įmonė Bermuduose yra kitas grupės įmones kontroliuojanti įmonė. Taigi visi keliai, kokie jie bebūtų pasirinkti apeiti aplink, galiausiai suveda į ten.
Kada ir kas pabus Maršalo salose?
Kaip matyti iš viešų registrų, šiuo metu Hoegh holdingas turi „miegančią“ įmonę Maršalo salose. Pavadintą „Hoegh LNG Klaipeda LCC“. Įdomu, o kada ji bus „pažadinta“ ir kuriame terminalo veiklos etape pradės aktyviai veikti? Kokių sutarčių dar sulauksime?
Minimalų įstatymo reikalaujamą įstatinį kapitalą ir tris darbuotojus turinti įmonė UAB „Hoegh LNG Klaipėda“ pagal nuomos sutartį su AB „Klaipėdos nafta“ gauna apie 50 milijonų pardavimo pajamų per metus, pardavimo savikaina (gauti nuomos pinigai, kuriuos tenka atiduoti ofšoro įmonei – finansinės naudos gavėjui ir tikrajam laivo savininkui?) sudaro per 45 milijonus eurų. Tad pelno mokesčio Lietuvoje sumokama vos per 300 tūkst. eurų.
Negana to, SGD laivo-saugyklos nuomos sutartis buvo sudaryta dešimčiai metų ir įmonei Bermuduose pavyko taip susitarti, kad nuomos sutarties nutraukimo galimybės praktiškai nėra. Tiksliau, sutartis taip sukonstruota, kad net suradus galimybę ją nutraukti, sutarties nutraukimo mokestis („bauda“) galėtų siekti per 200 milijonų eurų. Iš esmės antra tiek, kiek kainuotų nuomojantis toliau.
Kalbant apie „profesionaliausių Lietuvoje vadybininkų ir vadovų“ sprendimus, nori nenori prisimeni trečiąjį epizodą ir paslaptingąjį poną Ole. Kurio istorija puikiai iliustruoja, kaip ir be jokių skrupulų, tuo metu, kada Lietuvos pensininkai po nurėžtų pensijų bandė galą su galu sudurti, buvo leidžiami Lietuvos žmonių milijonai. Kaip teigė Rokas Masiulis, p. Olė dirbo ypač atsakingą darbą – savo rankomis patikrino visas siūles laive. Mes gerai išgirdome, p. Olė už 13 milijonų litų tikrino laivo siūles? Juk būtent tokią sumą prie įrašo apie sutartis su p. Ole nurodo energetikos ministro J.Neverovičiaus parašu patvirtintas 2008-2012 m. pasirašytų sutarčių, sudarytų vystant SGDT projektą, registras
Po informacijos apie p. Olę pakomentavimo, vienas senjoras uždavė mano akimis labai logišką klausimą – kodėl Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais mokėta už naujo laivo, kurį Lietuva tik nuomojasi, kurio techninę kokybę garantavo laivo statytojai ir šeimininkai, visų siūlių apžiūrėjimą? Tai klausimas vertas trylikos milijonų litų ir matomai turės dar mažiau logišką atsakymą, nei paaiškinimas apie siūles...
Bet apie pinigus – kitą kartą.
Ramūnas Karbauskis yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.