Pažangios neuronų tinklais grįstos ar hibridiškai veikiančios vertyklės tikrai gali pasiūlyti pakankamai kokybišką vertimą plačiai pasaulyje vartojamų, struktūriškai panašių kalbų porose, kurioms mašininio vertimo tyrėjai, ekspertai ir specialistai skiria daugiausiai dėmesio, kaip anglų, prancūzų ar ispanų.
Nustatyta, kad šiose kalbų porose laisvai prieinamos mašininio vertimo vertyklės įvairius tekstus gali išversti 70–80 proc. tikslumu. To paties, deja, nepasakysi apie lietuvių kalbą.
Mokslo pažanga lenkia kalbą
Lietuvių kalba pagal kalbos vartotojų skaičių yra sąrašo pabaigoje. Tai struktūriškai ir morfologiškai turtinga, bet kartu ir sudėtinga kalba. Tuo nepamiršta pasididžiuoti dažnas lietuvis. Tačiau kalbos kokybė menkai kam rūpi, gal tik Lietuvių kalbos komisijai, kurią neretai ne vienas plūsta viešai. Drįsčiau sakyti, kad lietuvių mokslo kalba skursta ir degraduoja. Mokslininkai savo tyrimus publikuoja beveik tik angliškai. Dažnas užsienio mokslo žurnalas reikalauja net ir lietuviškas pavardes ir vardus rašyti be lietuviškų diakritikų.
Tuo tarpu lietuviški mokslo žurnalai vis dažniau atsisako ir lietuviškų mokslo straipsnių santraukų. Sudėtinga, dažnai ir neįmanoma tvarkingai ir gražiai sudėlioti lietuvišką mokslinį tekstą.
Didžiausia problema – terminai, kurių normintų ir aprobuotų labai trūksta. Mokslo pažanga skuba šuoliais, tad ar kam rūpi vienas ar kitas terminas, kai gal jo nevisai ir reikia. Ką jau ten kalbėti apie sakinio rišlumą ar stiliaus vientisumą. Tad jei lietuvių kalba sunkiai paklūsta mums, ką galima pasakyti apie mašininį vertimą?
Drįsčiau sakyti, kad lietuvių mokslo kalba skursta ir degraduoja.
Lietuvių kalba mašininiam vertimui ne tokia sava
Ne vieno mokslinio tyrimo su įvairių žanrų ir stilių tekstais rezultatai visai nedžiuginantys. Nors iš lietuvių kalbos į anglų kalbą mašininio vertimo vertyklėmis išverstų tekstų kokybė kiek geresnė, atvirkštinio vertimo – iš anglų kalbos į lietuvių kalbą – procese vertyklės sugeneruoja tik kiek daugiau nei 30 proc. teisingų sakinių, ir tai kai tekstas yra sąlyginai nesudėtingas, kaip pavyzdžiui, turistams skirtos frazės. Jei tereikia pasiklausti kelio ar nusipirkti bilietą, mašininis vertimas pagelbės akimirksniu.
Bet paimkime anglišką mechanikos, elektrotechnikos ar fizikos tekstą ir pabandykime jį išversti mašininio vertimo vertykle į lietuvių kalbą. Bus nejuokinga, o graudu.
Gautas rezultatas vertėjo net „ant kelio“ užvesti negalės. Tad apie pažangių vertyklių pagalbą vertėjams ar vertėjų pakeitimą mašinomis kalbėti net neverta. Štai ir prakaituoja, stengiasi vertėjai, tampa visų sričių ir mokslų specialistais, nes turi išmanyti ir elektros grandines, mechaninių sistemų vibromonitoringą, metalo pjovimo ir lenkimo ypatumus ir kitas plonybes.
Neseniai atliktame tyrime (tyrėjos prof. Ramunė Kasperavičienė, lekt. Jurgita Motiejūnienė ir doc. Irena Patašienė) naudojant Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) mokslininkų sukurtą akių žvilgsnio sekimo programinę įrangą nustatyta, kad respondentai neuronų tinklais grįsta mašininio vertimo vertykle išverstą tekstą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą vertino kaip suprantamą, tačiau viešai neskelbtiną.
Respondentų žvilgsnio sekimo eksperimento metu nustatyta, kad mašininio vertimo klaidos reikalavo ženkliai daugiau kognityvinių pastangų ir laiko, siekiant suprasti teksto reikšmę, nors tyrimui naudotas naujienos žanro, t. y., populiariai ir nesudėtingai originalo kalba parašytas, tekstas. Taigi mašininis vertimas toli gražu ne sprendimas, jei reikia versti tekstus į lietuvių kalbą.
Paimkime anglišką mechanikos, elektrotechnikos ar fizikos tekstą ir pabandykime jį išversti mašininio vertimo vertykle į lietuvių kalbą. Bus nejuokinga, o graudu.
Su kuo varžosi mašininis vertimas?
Vertėjo kompetencijai įgyti reikia nemažai laiko ir pastangų. Reikia ne tik puikiai ir giliai išmanyti darbines kalbas, suvokti kultūrinius skirtumus ir niuansus, įgyti vertimo technologijų ir projektų valdymo įgūdžių, vertimo technikų ir strategijų žinių, t. y., turėti ir išlaikyti didelį žinių bagažą, bet ir nuolat sekti įvykius pasaulyje, plėsti bendrąjį suvokimą, daug skaityti ir būti atviru naujovėms bei kritikai.
Profesionalūs vertėjai darbo turi daug. Net ir visą pasaulį sukrėtusios pandemijos ir karantino metu Lietuvos vertėjai raštu didelių prastovų ir nuostolių nepatyrė, o tie, kurie pajuto neigiamą karantino poveikį profesinėje veikloje, atsigauna ir žino, kad profesionalūs vertėjai darbo turės visada.
Ramunė Kasperavičienė yra Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė.
