Žodį tarė ir žinoma ekonomistė bei Vilniaus politikė ponia Aušra Maldeikienė. Kaip visada – rėžė nesirinkdama žodžių. Gailėjosi žlugdomo verslo, niekais verčiamų puikių iniciatyvų.
Prisiminta ir krematoriumo Olandų gatvėje istorija: „Pezėjimai ir nesąmonės…“ Pezėjimais išvadinusi teisėtus Aplinkos apsaugos agentūros reikalavimus atlikti Poveikio aplinkai vertinimo procedūras, žodžių kišenėje neieškojo ir toliau.
Ar bereikėtų stebėtis, kad po tokio maldeikieniško traktavimo dažnas susikrauna lagaminus ir vyksta ten, kur žmogaus – net ir paprasto piliečio – orumas yra gerbiamas labiau.
Kliuvo vilniečiams, surinkusiems kelis tūkstančius parašų, reikalaujant užkardyti iniciatyvą statyti tokį objektą parke, šalia jų gyvenamųjų namų, darželių ir mokyklų. „Moterėlės visiškai isteriškos ir visiškai nenormalios...“ Kliuvo ir merui R.Šimašiui: „Jos pamitinguoja ir meras sako: va, gyventojai nenori…“
Nežinau, kaip ponia supranta miesto tarybos, kuriai pati priklauso, funkcijas, visiškai ignoruodama pastarosios vieningą sprendimą neleisti statyti krematoriumo prieš gyventojų valią. Bet dabar ne apie tai. Dabar apie nykstančią Lietuvą.
Kaip turėtų jaustis žmonės, politikų vadinami isteriškais ir nenormaliais? Kaip jie turėtų reaguoti, kai sakoma, kad jų nuomonė „ant kiekvieno kampo“? Ar jų nuomonė, pasak ponios politikės, tolygi šuniuko kojytės pakėlimo rezultatui? Ar bereikėtų stebėtis, kad po tokio maldeikieniško traktavimo dažnas susikrauna lagaminus ir vyksta ten, kur žmogaus – net ir paprasto piliečio – orumas yra gerbiamas labiau.
Ponia politikė tuo pačiu yra ir ponia docentė Vilniaus universitete. Ar tokiais epitetais ji įžeidinėja ir savo studentus? Gal tuomet nesistebėkime, kad mūsų mokyklose klesti patyčių kultūra, kad žmonės nesijaučia saugūs ir balsuoja kojomis.
Kas yra „isteriška moterėlė” galite pažiūrėti čia.
Rasa Baškienė yra iniciatyvinės grupės „Mes nenorime krematoriumo Vilniaus centre!“ atstovė
