Manau, kad šiuo metu ES auditorių įžvalgos pristatomos ypač sunkiu ir kupinu ilgalaikių iššūkių visai ES ir Lietuvai metu. Vėl turime galvoti, kaip mažinti nedarbą ir didinti ekonomikos augimą, padidinti energetinį saugumą, patenkinti vartotojų būtinus poreikius ir tuo pačiu spręsti klimato kaitos klausimus.
Šiuo metu ES slegia greito, bet efektyvaus sprendimo reikalaujančios prieglobsčio, migracijos ir saugumo problemos. Pagaliau reikia pradėti galvoti, kaip pasiruošti galimai kitai finansų krizės bangai.
Įvertinus ankstesnių ir 2014 m. ES biudžeto lėšų panaudojimo rezultatus, matyti, kad Europa gyvena šiandiena ir negalvoja apie ateities iššūkius. Ieškant atsakymo, kaip teisingiau investuoti ES ir nacionalines lėšas, reikalingas iš esmės naujas ir kitoks požiūris.
Iš 144 milijardų audituotų mokėjimų iš ES biudžeto per 2014-uosius virš 6 milijardų eurų panaudota klaidingai ar neteisėtai.
Visų pirma, supratimas, kad viešųjų lėšų skirstymą būtina derinti su ilgalaikiais strateginiais tikslais, tokiais, kaip „Europos strategija 2020“, o patį biudžetą būtina padaryti lankstesnį ir veiksmingesnį, kad jis būtų pajėgus reaguoti į naujus iššūkius ir prisidėti prie krizių sprendimo.
Europos Audito Rūmai įvertino, kad iš 144 milijardų audituotų mokėjimų iš ES biudžeto per 2014-uosius virš 6 milijardų eurų panaudota klaidingai ar neteisėtai. Daugiausia klaidų nustatyta naudojant Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas, o didžiausia problema išlieka viešųjų pirkimų taisyklių taikymas.
Audituojant 2014 m. ES biudžeto išlaidas Europos Audito rūmų atstovai lankėsi ir Lietuvoje: buvo nustatytos kelios klaidos įgyvendinant kaimo plėtros programos projektus. Jau tapo įprasta, kad Lietuvai daugiausia finansinių korekcijų skiriama už netinkamą žemės ūkio fondų administravimą: praėjusiais metais Europos Komisija nusprendė skirti virš 20 milijonų eurų finansinių korekcijų daugiausia už žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos trūkumus, buvusius dar 2008-2012 metais. Tai sudaro apie 1 procentą visų per metus gaunamų ES lėšų. O dažniausiai finansinės korekcijos įgyvendinamos per lėšų sumažinimą valstybei narei.
Jau netrukus įžengsime į 2014–2020 m. daugiametės ES finansinės paramos laikotarpio pusiaukelę. Tiek Europos Komisija, tiek valstybės narės turi įvertinti visas galimybes, kaip sumažinti didelį daromų klaidų lygį ir daug veiksmingiau investuoti ES biudžeto lėšas.
Privalu valstybėse narėse išspręsti vėluojamų panaudoti ES lėšų problemą. Beje, įsipareigojimų panaudojimo rodikliai Lietuvoje yra vieni geriausių. Tai mažina riziką lėšas panaudoti nerezultatyviai.
Visiems žinoma, kad po 2020 metų iš ES biudžeto Lietuvai skiriama lėšų suma ženkliai sumažės, todėl jau dabar turime atsakingai planuoti, kad šie pinigai būtų panaudoti kaip įmanoma efektyviau, pereinant prie didesnės vertės šalies ekonomikos ir mažinant socialinę atskirtį.
Siekiant ekonomikos augimo ir didinant šalies konkurencingumą reikia šalinti kliūtis investicijoms, skatinti jas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, naudoti alternatyvius finansavimo šaltinius ir plėtoti kapitalo rinkas. Ir toliau apdairiai bei skaidriai investuoti į transporto, elektros ir dujų sektoriaus infrastruktūros projektus, didinti energijos efektyvumą. Trumpuoju laikotarpiu reikia skirti lėšas į sveikatos apsaugą ir socialinės bei darbo rinkos priemones, o ilguoju laikotarpiu - į senėjančios visuomenės problematikos sprendimą.
Taigi reikia naujo požiūrio į prioritetus ir toliaregiško bei atsakingo požiūrio į investicijas.
Europos Audito rūmai (EAR) yra ES nepriklausoma išorės audito institucija, kuri tikrina, ar iš ES mokesčių mokėtojų renkamos lėšos yra naudojamos tinkamai. EAR siekia, kad Europos Komisija efektyviai valdytų ES viešuosius finansus ir gina ES mokesčių mokėtojų interesus. EAR priklauso po vieną atstovą iš kiekvienos ES valstybės narės.
Rasa Budbergytė yra Europos Audito rūmų narė
